Gimtadienis

Dabar tik pastebėjau, kad birželio 22 dieną mūsų dienoraštis švenčia pirmąjį gimtadienį! Valio vieną kartą! Gaila, kad nėra laiko prisėst ir daugiau šia proga parašyti, nes lagaminai dar iki galo nekrauti (namai atrodo kaip čigonų taboras), o ryt – į kelionę! Kelionės įspūdžių laukite liepos pradžioj :)

Svajonių naktis

Kokia ji jums - po žvaigždėtu dangum? Prabangiame kurorto viešbutyje? Karališkoje lovoje? Mano svajonių naktys per pastaruosius du metus buvo jau net du kartus – šiąnakt ir užvakar! Pirma svajonių naktis, nepatikėsite – ligoninėj! O istorija tokia – kol laukiausi keldavausi kasnakt po 2-3 kartus, o ir naktimis Vakarį maitinti beprotiškai pavargau. Keldavausi po 5-6 kartus, tik retais kartais užtekdavo 3-4… Tai mes nusprendėm šitą naktinį reikalą “raukt” – Tomas užvakar su Vakariu susipakavo daiktus ir išvažiavo iš ligoninės namo, paliko mus su Vasaryte vienas. Na, ji naktim nesikelia, tik kartais pasivarto šiek tiek garsiau, tai aš turėjau progą išsimiegoti! Ir Vakariui pieno nebereikėjo – nebuvo jokių isteriškų klyksmų, verksmų, prašymų! Tiesa, jis vis dar keliasi, bet pasivarto nuo šono ant šono ir toliau miega… Ir taip jau dvi naktis. Pienuką duodu vieną kartą per dieną  – pusryčiams :) Dieną pieno jau kuris laikas nebeduodam (tik ligoninėj gavo pora dienų kol stipriai karščiavo), o jei pavyks ir naktį atpratinti nuo valgymo, bus liux :) Kiek teko skaityti, nuo naktinio valgymo vaikas atpranta per 4-5 naktis, žiūrėsim kaip mums bus, nes ryt išlekiam atostogauti, ir vėl teks miegoti visiems kartu…

Vardadieniai

Sveikinimai mano dviem mylimiausiems vardo dienos proga – vakar Vasarytės vardadienis, šiandien Tomo (kažkelintas per metus, beje, sekantis – liepos 3 ;)) :) Bučkiai :*

Kas čia?

Vasarytės gyvenime – naujas etapas. Merginos nemačiau savaitėlę, o kai pamačiau, negaliu atsistebėti – rodomasis pirštukas visuomet ištiestas, kur tik sukasi, juo rodo ir sako “kšče”, tče”, “ače” “ščia”. Nu kažkaip jau panašu į KAS ČIA? Ir taip daugybę daugybę kartų! Šį žaidimą, beje, smagiausia žaisti su mama :) Kodėlčiukė auga?

Ligoninėje

Galima sakyt visi einam iš proto – nebežinom kuo užsiimt, vaikams trūksta erdvės, ropinėjimo, laipiojimo. Čia visą laiką būna arba lovoj, arba rankose. Vakarinį krosą iškeičiau į svarmenų (t.y. vaikų) kilnojimą :)  Man nugara pavargo nerealiai, ištisai skauda. Nu, atkentėsim tikiuosi savo ir jau poryt-užporyt būsim namuose (tfu tfu tfu neprisišnėkėjus).

Kepurė :)Norim namooo – pažiūrėkit kokie veidai visų “džiaugsmingi”! 

Tik padedu akimirkai ją ar duodu Tomui – iš karto ašaros. Po 5 dienų nesimatymo Vasarė nepaleidžia manęs nei per sprindį”Man prašau bulkytę, baronkytę, džiūvėsėlį ir mamos pieno. Kitko? Ačiū, nealkanas”

Santariškės 2 dalis

Vakar ryte Vasarytei pakilo temperatūra, per dieną nepavyko jos numušti, temperatūra tik kilo. Man buvo taip neramu, kad nulėkiau namo pažiūrėt kaip ten tas mano vaikas laikosi. Pamačius supratau, kad kraunamės daiktus – ir marš į ligoninę. Tai vat – ta pati bakterinė (t.y. užsikrečiama) infekcija kaip ir broliui, o komplikavosi per gerklę, nosį ir vieną ausytę. Iki antradienio tikrai būsim ligoninėj. Visi keturi. Vo taip va. Tik reik iki kelionės kažkaip išsikapstyti, nes kitaip ehm…

Pasivažinėjimas naktį ir prabėgusi savaitėlė

Na, savaitė jau į pabaigą, tai galima ir įspūdžiais jau pasidalinti. Tuo labiau, kad šis vakaras pirmas ramus ir tylus (tfu tfu tfu) – vakaris jau 8 valandą buvo užsuptas ir užliūliuotas, tai turiu galimybę pora valandžiukių skirti sau.

Tai vat, kaip ir rašiau, pirmadienį pakilo mažiui temperatūra. Su gydytoja pasikonsultavau telefonu, ji apžiūrėt Vakario jau negalėjo, tai nusprendžiau tiesiog mušt temperatūrą ir laukt kitos dienos, kad galėtų ji apžiūrėti. Bet nesulaukėm kitos dienos. Vakare nuėjus su juo gult supratau, kad jis karštas. Labai. Kaip gerai įšilęs žiemą radiatorius. Gal net labiau. Visas dega. Pamatavau – temperatūra 40,2. Na ką, iškvietėm greitąją. Išvažiavom. Ir likom čia. Čia niekas neskuba, tiesa. Duoda vaistų, muša temperatūrą, padaro tyrimus, kurių reikia laukt pusė dienos, jei neilgiau, nusprendžia, kad kitą dieną dar padarys kokį nors tyrimą, spėlioja, kas čia gi galėtų būti – infekcija, neinfekcija, kitą dieną nusiunčia pasidaryti rentgeną, kuris vėliau paaiškėja buvo visai nereikalingas, galiausiai sumąsto nusiųst pas Lor’ą, nes gerklė stipriai vaiko raudona, tuomet ir paaiškėja – ausų ir gerklės uždegimas! Še tau kad nori. Gerai, kad pirmą dieną paskirtas gydymas tinka ir nustačius diagnozę. Na, jei neužsilaikius temperatūra, tikrai antrą dieną būtumėm važiavę namo.

Apie gyvenimo sąlygas Tomas šiek tiek jau rašė, kai man po pirmos nakties gydytoja pasakė, kad tikrai liksim dar nakčiai, ašaros pradėjo riedėt labiausiai dėl… Pirmą naktį gavom abu su Vakariu dvi vaikiškas lovytes… Aha, vieną jam (mažesnę), kitą man (didesnę). Aš ja nekalbu apie tai, kad ten man vietos mažai, bet jis juk jau daugybę mėnesių miega su mani ir nepripažįsta miegojimo atskirai nė už ką! Aišku, miega plačiai… Užmigau 7 ryto šiaip taip, 9 jau buvau pažadinta – Tomas skambino paklausti kaip mes :)Vakaris irgi ne perdaugiausiai miegojo. Kitą dieną gydytojos paprašėm kad duotų bent jau normalią lovą.Davė tą lovą, tuo pačiu gavom ir kambario kaimynes… Na šitas momentas man irgi sunkiai suvokiamas – skyriuj pilna tuščių palatų, taip pat panašaus amžiaus vaikų. Mus paguldė su 2,2 m. itin plepia mergyte ir dar plepesne mama. Pavargau žiauriai “neimk, nedaryk, ko tu nori? siusiu? sėsk ant puodo. nenori? gal banano? ne? duonutės? pavalgysi? dabar tyliai, berniukas miega. ką tu dirbi? nulipk nuo palangės. ajajaj kaip negražu” ir t.t. ir pan. Na, su plepumu galima susitaikyti, bet vaikų miegojimo grafikas smarkiai prasilenkia – vis tik metų skirtumas! Vakaris dar miega 3 kartus, “kaimynė” – 1. O kai nemiega, tai tik spiegia, rėkia ir kalba :D Daugiau gal nereikia pasakot… Tik paminėsiu, kad pirmą vakarą Vakarį migdžiau 2 val., per tą laiką buvo 5 kartus užmigęs ir pažadintas. Po paskutinio pažadinimo jis tik spiegė spiegė spiegė kokias 40 min… Galėtų esant tuščiom palatom guldyt po vieną vaiką arba bent stengtis guldyt bent kiek panašaus amžiaus vaikus.

Na, grįžkim į palatas. Remontas čia darytas prieš kokius 30 metų ko gero. Kaip tik kituose aukštuose šiuo metu vyksta remontai (o taip, remontas vyksta ir aukštu aukščiau nei mūsų palata – ten ištisai kažkas kažką stumia, traukia, kala, gręžia), ko gero ir čia greit bus padarytas, o dabar tik įsivaizduot galit, kaip čia viskas atrodo… Čia jau net nekalbu apie kažkokią estetiką, o apie higieną… Nesakau, kad čia nešvaru… Čia nešvaru jau dėl “senatvės”. Oj, vos nepamiršau - niekaip nesuprantu, kam iš wc ir dušo yra langas į palatos prieangį (atsidarai duris į palatą, o čia toks koridoriukas mažas su dideliu langu, pro kurį matyt wc ir vonia), ir nu kam langas iš bendro koridoriaus į palatą (nu čia dar pateisinu - gal kad gydytojai matytų)?

Gydytojai, slaugutės ir kitas personalas tikrai malonus. Vakarį balti chalatai tiesiog hipnotizuoja – kai ateina sesutė ar gydytoja, visas net apsąla, gali daryt ką nori su juo, net nejuda :D Ir toks jausmas, kad vaistų leidimas (kateteris rankytėj) jam net malonus :D :D :D Ant rankytės užmoviau kojinę, nes bando kateterį atkąst, tai vaidinam, kad čia jo bokso pirštinė :D

Va taip šią savaitę gyvenam. Šiandien jau geriamų antibiotikų gavo, neišvėmė, kaip gydytoja tikėjosi, tai 95%, kad ryt jau tęsim gydymą namuose. Tikėkimės, kad taip ir bus, nes aš jau baisingai pasiilgau Vasarytės! Beje, per šią savaitę beveik perskaičiau dar vieną knygą. Neblogai įsibėgėjau ;)

Linkėjimai iš Santariškių be nuotraukų, nes fotiko neturiu :)

Smiltei vieneri :)

Dar kartelį pasinaudodama eteriu sveikinam draugužę Smiltę su pirmuoju gimtadieniu! Auk sveikutė, gražutė ir gerutė ;) Praeitą šeštadienį atšventėm jos gimtadienį Kaune. Tai vat gal kiek ir vėlokai, bet keletas foto iš įvykio vietos :)

Sveikinimai jubiliatei :)

Vienas vaikštuke, kitas eina pasilaikydamas iš paskos :)

Vyksta vaikštynės TA (techninė apžiūra) :DŽaislų gausybė – sunku net apsispręst su kuo žaist :)

Gimtadienio damutės – Smiltė, Vasarytė ir Goda

Ačiū Smiltės mamytei už skanias vaišes ir Smiltės tėčiui, kad visą laiką pramiegojo ir leido mums pašvęst ramiai :D :D :D

p.s. nuotraukos skolintos iš Simonos (KNS) :)

Linkėjimai broliui ir mamai iš namų

Labas, broli ir mama, prieš nueidama miegoti, aš tėčiui papasakojau ką rašyti ir dabar, kai aš jus sapnuoju, tėtis rašo jums laišką nuo manęs. Aš gyvenu ir augu puikiai, žemiau mano nuotrauka, kokia jau didelė esu :)
Su teta Viktorija sutariame nepriekaištingai (ji labai skanias košes moka išvirti ir mėgsta ilgai miegoti). Bet su ja nėra taip smagu žaisti, kaip su broliu :) ji nelabai moka ropoti. Kadangi aš beveik savarankiška mergina - veiklos susirandu pati. Labai laukiu jūsų sugrįžtančių namo, kad
galėtume visi kartu skristi į Turkiją..mmmm, kaip laukiu šios kelionės :)
Mama, kelios nuotraukytės special for you ;)

Pasiilgau

Žiauriai :)

Myyyliu =*

muuua =* bučkis!

Vasarė

8-18 mėn.

Tėveliams gal bus įdomu: neseniai startavo puslapis www.ikimokyklinis.lt, kuriame gausu informacijos apie vaikų auklėjimą, lavinimą etc. jame radau plakatą apie vaiko raidą 8-18 mėn. Na, mums raidos ypatumai ypatingai aktuali tema (neišnešiotukų raida sekama ilgai, dažni raidos sutrikimai), gal kam irgi bus aktualu :)

Ligoninė

Vakar naktį nutiko ne pats smagiausias reikalas Vakariui - užkilo temperatūra, iškvietėme greitąją ir išvežė į ligoninę :( Visą dieną darė tyrimus - nustatė, kad kažkokia bacila įsimetus, kuri sukelia uždegimą ir aukštą temperatūrą (buvo pakilus virš 40 laipsnių). Ryt darys pakartotinius šlapimo tyrimus ir inkstų echoskopą, kad iki galo išsiaiškinti ligos kilmę.

Miegutis po tyrimų procedūros

...kartu su Simona lovoje

Palatos vaizdai

WC kambario vaizdai taip pat prašosi renovacijos

Finalinė dienos pabaiga - lašelinė!

Ligoninės personalas malons ir paslaugus, gydytoja kruopšti. Be problemų gavome kitą palatą, kurioje lova žmogiško dydžio, nes pirmos palatos lovoje telpa pusė suaugusio žmogaus + jei pasiguldai į ją vaiką, įsivaizduokite patogumo lygį.
Ačiū Simonos sesei Viktorijai, mūsų nuolatinei pagalbininkei už šiandienos Vasarės globojimą. Ji pirmą kartą visą dieną palikta viena :) tikiuosi pasidalins įspūdžiais apie šią dieną pati.

Apsipirkimas su vaikais

Po apsipirkimo su Dalyte (Simonos mažoji pusseserė) maniau, kad nebenorėsiu su jokiais vakais važiuoti į parduotuvę :) Po pabandymo apsipirkti su Vasare nuomonė pradėjo keistis ir visiškai pasikeitė praėjusį sekmadienį, kai su abiem vaikais nuvažiavome apsipirkti. Viskas praėjo sklandžiai ir daug greičiau, nei būtum vienas nuvažiavęs - vakai vis paragindavo, kad nau nuobodu ir laikas namo.

Maudynės ir sveikata

  Penktadienį ta proga, kad jau buvo baisingai karšta, prisipūtėm baseinuką. Nusipirkę esam tokius du, didesnį išvešim į Alytų, o mažesnį pasistatėm terasoj. Taškytis kiek širdis geidžia – smagumas neišpasakytas. Aišku, kepurė ant galvos išbuvo vos keletą minučių, Vasarė kategoriškai atsisakė iškart su ja būti, o paskui ir broliui nuėmė :)

Vos pabuvus pora minučių Vasarė pradėjo ropštis iš baseino ir nebenorėjo būti jame. Išsikėlėm ir tik tada pamačiau, kad ją krečia drebulys (nors lauke +28, o vandenukas šiltas), kad pakilus temperatūra. Va taip prasidėjo savaitgalis nesmagiai. Na, bet Vasarei praktiškai su kiekvienu dantuku pakyla temperatūra, tai galvojom, kad čia tas pats, nes kaip tik vienas ir kalėsi. Kitą vakarą temperatūra merginai mūsų vėl pakilo. Ir ne tik ji, bet ir Tomas pasijuto prastai… Vakar dantukas jau prasikalė ir temperatūra jau šiandien gerokai apmažėjo. Na, o vakar ir trečias mūsų šeimos narys palūžo… Šiandien Vakaris sumušė temperatūros rekordą – 39,2. Va tokios nelinksmos mūsų naujienos. Nepaisant to, savaitgalį laiką praleidom ne namuose – šventėm Smiltės iš Kauno gimtadienį, svečiavomės Alytuje…

Vasara

Įsivaizduojat – jau beveik pusė šių metų praėjo! Man didžiausias XXI a fenomenas – laiko bėgimas… Ankščiau laiko greitu tekėjimu skųsdavosi vyresni žmonės, dabar jau net iš vaikų galima išgirsti “kaip greit laikas lekia”! Senstam net jauni būdami… Na, o vasara man dabar jau tikra prasidėjo, nes…

Ir, aišku, knygos. Ech, norėčiau būti tikra “knygų žiurke”, kuri prisėda paskaityti kas vakarą, deja, kasdienybė kitokia. Na, bet jei aš jau pradedu skaityti, tai vieną knygą po kitos. Per nepilną mėnesiuką perskaičiau “Laimingi vaikai – iššūkis tėvams”, “Laisvi vaikai, laisvi tėvai”, Ivanauskaitės “Viršvalandžius”, dabar kremtu Šarmos “Kelias į didingumą”. Atostogom, kurios jau ne už kalnų, atsidėjau super storą Irvingo “Cirko sūnų”. Tikėkimės, Tomas leis man paskaityti ;)

Beje, jau kad vasara, greit atostogos, tai šiuo metu užsiimu ir kitu rimtu reikalu – Vakario atjunkinimu… Ech, kaip mums nelengva, juk vaikas be pieno ne ką te ir norėdavo valgyt. Ir dabar tokiu piktu žvilgsniu mane nužvelgia, kai gauna košės, o ne pieno…

Antuliai, ropliukai…

Tėtis jau pasigyrė, kad TA didžia tėčio dienos proga buvo išlėkęs į žvejybą. Ir netgi gavo po viso to reikalo posmelį neblogą pasnausti. Ir pietus. Ir t.t. O sekmadienį mes buvom “Ančiukų lenktynėse”. Šis labdaros renginys, organizuotas klubo Rotaract, vyko jau berods šeštą kartą, pernai pačiam renginy nedalyvavom, nes gulėjom ligoninėj, bet ančiuką vieną nupirkę buvom. Šiemet ne tik ančiuką pirkom, bet ir sudalyvavom. Aišku, tuo metu mūsų mažiai labai labai norėjo miegot, tai beveik visą laiką praleidom ne šventėje, o prie krioklių, kurie stulbinamai gerai veikė miegančius vaikus! Šiaip ar taip ančiukas neatplaukė pirmam priziniam šešete, šį kartą mums taip puikiai nepavyko, kaip praeitą savaitgalį ropliukų varžybose, kai Vakaris iškovojo antrąją vietą. Aišku, dalyvių šįsyk buvo daug daugiau, nei kai kovojo Vakaris (25 dalyviai), o ir vienas vyrukas daug kartų padidino savo šansus laimėti nusipirkdamas 50 ančiukų (taip ir buvo – trys prizinės vietos jo iškovotos iš šešių). Na, bet vis tiek – laikas praleistas puikiai, 50 Lt nukeliavo ne upėn, o tikėkimės tikrai labdarai.

Na, o čia dar prisiminimai iš šiemetinių “Kūdikių lenktynių”. Viskas buvo puiku, gal šiek tiek užsitęsi su prisidėjusiais dviem papildomais ropliojimais, gale jau vaikai tapo tikrais zirzliukais. Na ir šiokia tokia suirutė su apdovanojimais. Bet šiaip visai nieko. Viso buvo 25 dalyviai, ropliojo vienu metu po 5, o paskui finalas. Iš pogrupio į finalą pateko po vieną, tarp jų ir mūsų mažius. Čia reiktų paminėti, kad gal iš streso, nuovargio, dėmesio, garsios muzikos ar dar ko pogrupiuose kova galima sakyt nevyko – praktiškai visi vaikiukai iš savo vietos net nepajudėjo. Čia tikrai buvo svarbiau vaiko drąsa ir komunikabilumas, o ne jo greitis… Aišku, finale jau reikėjo ir savo vikrumą parodyti :) Tiesa, papildomam ropliojime leidom ir Vasarytei pasireikšti, bet buvo taip, kaip ir tikėjomės – mergina labiau žavėjosi kitais vaikais, pozavo fotografams, o ne skubėjo pas tėtį ir brolį :D Tiesa, finale Vakaris susigundė irgi ne tėčiu ir sese, o žaisliukais-kubeliais, kuriuos atsinešė kita mama. Tokius žaisliukus mūsiškiai turėjo, kai buvo maži ir juos labai mėgo :) Vienu žodžiu sudalyvavom, turim gražių prisiminimų, diplomą dedam į stalčių, dovanas sunaudosim vienaip ar kitaip…

  

Tėčio diena

Tėčio diena prasidėjo jau šeštadienį, kai su broliu išlekėme pameškerioti - prigaudėme pilną keptuvę. Grįžęs nuo ežero gavau nuostabią dovaną - porą valandų miego po žvejybos :) Sekmadienį gavau puokštę bijūnų ir dieną su šeimynėle Ančiukų lenktynėse, apie kurias plačiau parašys Simona.
Šiaip ar taip - daugiau tokių tėčio dienų!

Ekstremalė

Vasarė auga tikra ekstremalė – lipa, eina, ropščiasi. Nukritus nenuleidžia rankų ir bando vėl ir vėl. Čia kažkurią dieną bandžiau fotografuoti ekstremalesnius jos veiksmus. Pažiūrėkit:

Ant palangės išmokus užlipt jau seniai, tai nulipa jau irgi gražiai pati

Čia naujesnis jos bajeriukas. Stumduką ne tik išmokus stumti, bet ir užsiropšti į jį. Kartais pavyksta jame ir pašokinėti:

Iš kėdutės išlipa ant stalo. Tomas vis ruošiasi diržus uždėt, kad neliptų, bet taip sakant svarbiausia geri ketinimai, ar ne? :)

Tfu tfu tfu jos triukai praeina be liūdnų pasekmių (dažniausiai), aišku, vieno kito bum neišvengia, kartą lūpą prasiskėlė lovytėj šokinėdama, bet be šito nei vienas vaikas neužaugo, tiesa?

Brolis dar jos provokacijom nepasiduoda ir elgiasi kur kas atsargiau. Kažin kiek dar stebės jos triukus, kol pats sugalvos pabandyt? :)

Luknės ir Upės krikštynos

Praeitą sekmadienį buvom pakviesti į mūsų kaimynių Luknės ir Upės krikštynas. Iš “Kūdikių lenktynių” lėkėm namo greit valgyt ir puoštis, praktiškai minutės buvo suskaičiuotos, bet viską spėjom laiku :) Oras pasitaikė tiesiog fantastiškas – nei per karšta, nei per šalta… Krikštynos vyko Pavilnio bažnyčioj, tiksliai ir nežinau, kaip ji vadinasi, bet tokia jauki, mažutė, medinė…

  Na, ceremonijos pati nemačiau, nes vakaris užsimanė valgyt ir niekaip nesutiko to daryti kalbant kunigui, tai kraustėmės abu į lauką :D Iškart po bažnyčios lūžo ir Vasarė, tai Tomui teko pėsčiom su vežimu keliaut iki baliuko vietos – neseniai mano aprašytų gamtininkų namų.   Buvo labai smagu – maistas tiesiog fantastiškas, Luknės ir Upės tėveliai kaip visuomet pasistengė, oras super, vaikų daug, eilė norinčių vežioti mūsų vežimą irgi susidarė, tai mes galėjom visai ramiai su Tomu ir pašvęsti :D :D :D

 

Niam niam

Nusipirkom mes tokias šaunias maitinimo kėdutes, skirtas kaip tik valgyti mūsų terliukams :D Nuo šiol duodam karts nuo karto pasipraktikuoti valgyti ir savarankiškai. Po vakario valgymo reik plaut pusė virtuvės, o vat mažoji, pastaruoju metu nesiskundžianti apetitu suvalgo viską ir dar paprašo. Mergina vaišinga auga, pavaišina ir mamytę, ir tėvėlį, ir brolį. Čia kerta tėčio gamintą omletuką:

Ką valgysiu šiandien? Sudarinėja meniu :D

Birželis

p.s. atkreipkite dėmesį į pažymėtą dieną ir nepamirškite jos :)