Galima sakyt visi einam iš proto – nebežinom kuo užsiimt, vaikams trūksta erdvės, ropinėjimo, laipiojimo. Čia visą laiką būna arba lovoj, arba rankose. Vakarinį krosą iškeičiau į svarmenų (t.y. vaikų) kilnojimą :) Man nugara pavargo nerealiai, ištisai skauda. Nu, atkentėsim tikiuosi savo ir jau poryt-užporyt būsim namuose (tfu tfu tfu neprisišnėkėjus).
Kepurė :)
Norim namooo – pažiūrėkit kokie veidai visų “džiaugsmingi”!
Tik padedu akimirkai ją ar duodu Tomui – iš karto ašaros. Po 5 dienų nesimatymo Vasarė nepaleidžia manęs nei per sprindį
”Man prašau bulkytę, baronkytę, džiūvėsėlį ir mamos pieno. Kitko? Ačiū, nealkanas”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.