Konkursas

Nežinau, kas man užėjo, ko gero protelis paminkštėjo, bet nusiunčiau nuotraukytę Vasarės į konkursą ir labai labai noriu laimėti :)

Reik balsuoti čia (tiesiog paspausti “Patinka” arba “Like”):

http://www.facebook.com/pages/Assortilt/109053622449763#!/photo.php?pid=4901172&op=1&o=global&view=global&subj=109053622449763&id=548596391

Ačiū ačiū ačiū

Svečiuose Silvija

Vakar sulaukėm Lauros su Silvute. Taisyklė, kad kai tik turim svečių, mažiai būna irzlūs pasiteisino 100%. Tad ir nuotraukų dėl to padarėm nedaug… Tik kelias, kai Laura abi mergytes “šokdino” ant kamuolio: 

Tęsinys

Mūsų savaitgalis Dzūkijoje tęsėsi maždaug taip:

Vaikai iš smėlio dėžės vis lipo į baseiną, iš baseino į smėlio dėžę ir taip toliau be pabaigos:Maudynės maudynės maudynės daug kartų per dieną – tai baseinėlyje, tai ežere Užkandžiai kol niekas nemato: Šitas uogas valgė pirmą kartą, bet liko sužavėti labiau jų išvaizda, o ne skoniu:Ne švarūs, o laimingi vaikai :) Labai labai geri žaislai – akiniai (kuo didesni) ir kepurės. Ir vienus ir kitus jau kuris laikas mokosi užsidėt patys: Na ir čia su šio savaitgalio smagia kompanija:

Ne vasara, o pasaka :)

Ech, kaip man patinka šita vasara – tikrai šilta… Na, standartiškai pabumbėsiu, kad galėtų būti keliais laipsniais vėsiau, bet reikia džiaugtis tuo, ką turim. Šaldytuvas pilnas uogų – serbentų, vyšnių, agrastų, mėlynių, žemuogių. Vaikai uogas tiesiog dievina… O už maudynes apskritai nėra nieko geriau – namuose vonia prileista kas vakarą – baisias balas palieka, niekuomet nepraleidžia progos pasimaudyt ežere ar kokiam baseinėlyje. Gyvenimas be sauskelnių irgi baisiai mielas. O dar praeitą savaitgalį Luknės ir Upės kaime atrado smėliadėžę! Vakar aš su jais atlėkiau į Dzūkiją – tai mėgaujamės visais išvardytais privalumais. O dar senelis sukalė smėliadėžę, ir dar tokią nemažą!

Močiutė vaišina ledais

 

Maudynės ežere

Iš vandens – tik su ašaromis

Daug gražių akmenukų…

Senelio darytoj smėlio dėžėj

Labai patinka katinai (sako: “ate, ate”, suprask – kate :))

Baseinas – būtinas karštą dieną

Tai vat taip mes leidžiam laiką palikę tėtį Vilniuj. Tikėkimės, kad šiluma nepabėgs ir leis ja pasidžiaugti dar kokį mėnesiuką, nes vaikams vasara taip patinka!

Sužydėjo gėlės ir vasaros smagumai terasoj

Kai stipriai nekepina pietinė saulė išlendam į terasėlę, kurioje oj kaip sužydėjo visos gėlytės… Tiesą pasakius galvojau, kad šiemet taip ir liks gėlės neužaugę, nes labai labai ilgai dygo (sėjau pati). Bet dabar galima pasigrožėti rezultatu :)O čia gėrybės: Mažieji šeimininkauja:

Vanduo traukia kaip magnetas – ir kibire gali išsimaudyti, gėlyčių jau nebevalgo, bet jas glosto :)

Angeliukai

Kaip žinia, mūsų namai pilni angeliukų – ne tik du maži nuolatos judantys, besišypsantys ir besipešantys, bet pilna ir ramių – ant sienų, lentynose, įvairiais pavidalais – paveikslai, statulėlės, atvirutės… Vieną dieną man šovė idėja – savo hobį paversti kuo nors didesniu, tuo pačiu realizuojant save kokioje nors veikloje, nes, kaip žinia, man jau jos trūksta…

Taigi, trumpai: šiuo metu kuriu internetinius namučius angeliukams, kurie gyvena ir jūsų namuose, darbovietėje ar dirbtuvėse. Parodykime visiems, kokių nuostabių angeliukų jūs turite!  O gal kas tuo pačiu sugalvos sukurti savo namų angelą, nesvarbu pieštą ar lipdytą, keptą ar nertą, karpytą ar megztą ir kartu nuostabiai praleisit laiką…

Taigi, siųskite originalių autorinių rankų darbo angelų nuotraukas adresu info@angeliukai.lt.
Nepamirškite nurodyti: angelo šeimininką, angelo autorių, jei jis nesutampa su šeimininku ir sukūrimo datą. Labai labai lauksiu :)

Na, kol puslapis www.angeliukai.lt kuriamas, apsilankykite Angeliukų FB arba šone šio puslapio paspauskite “Patinka” :)

Valytoja

Jau kelios dienos namie aš dirbu valytoja, ne kitaip. Kai taip karšta, vaikus laikau be sauskelnių, tai daugmaž galite įsivaizduoti, kiek ir ko pridaro DU vaikai :D :D :D Servetėlės ir skuduras dabar vos ne geriausi mano draugai :)  Net migdau be sauskelnių. Šiaip ar taip savo “reikalus” jie daro atsikėlę, ne miegodami… Tikrai nemažai sauskelnių taip galima sutaupyti :D :D :D

p.s. iš tikrųjų šiandien neapsikenčiau  ir dedu medžiagines sauskelnes :D

Gerbėjai

Tomas galvoja, kad aš jau viską parašiau apie kelionę ką norėjau – neišdegs manęs dar užčiaupti :D Papasakosiu apie mūsų mažąsias žvaigždutes. Na visur jie traukia žmones nors tu ką – Vilniuj, mieste, kavinėj, parduotuvėj, kelionėj… Kiekviena išvyka kiek toliau nei mūsų namų kiemas garantuoja šimtus šypsenų, klausimų, komentarų (iš serijos “šaunuolis tėvelis vargšė mamytė”) ar šiaip nulydi žvilgsniais. Viešbutyje kuriam buvom apsistoję buvo labai labai daug vietinių šeimų. Turkai pietiečiai labai emocionalūs ir tuo pačiu labai bendraujantys, o ir rusai, kurių taip pat buvo nemažai jiems nenusileido :) Jei būtumėm rinkę pinigus už nuotraukas, kai fotografavo vaikus, prašymus palaikyti juos ant rankų, ko gero būtumėm surinkę ne vieną dešimtį eurų :D :D :D Kartais tai tiesiog vargina ar net nervina, kai kokia bobulytė lenda juos bučiuoti arba neatsiklausus ima iš vežimo, bet kartais – labai padeda, pvz kai reikdavo restorane nueit įsidėt pavalgyt – padavėjai juos paimdavo ir leisdavo mums ramiai prisikrauti lėkštes. Arba lėktuve – mūsų mažiukus ne tik kai prireikdavo palaikyti atsirasdavo savanorių, bet ir praėjus per lėktuvą susirinkdavo ir pavalgyt – tai kokią barankytę, tai obuoliuką :D Dažniausiai “gerbėjai” būna arba mergytės, arba moterys įvairaus amžiaus, bet pasitaiko ir vyrų… Čia tik keletas “gerbėjų” užfiksuota, bet ir iš to, manau, galima matyti kas vyko :D

Čia su turke mergyte, 100% Vakario gerbėja. Tik pamačius jį mesdavo visus reikalus ir prisistatydavo prie Vakario :D Sesuo jos buvo kur kas nedrąsesnė, bet vis sukdavo ratus pora metrų nuo vaikų, o ši ypatingai drąsi - kartais net valgyt iš savo lėkštės atnešdavo. Pvz bulvytės fri – skanu, ar ne? :)

Čia su kitomis mergytėmis turkėmis 

Čia su dar kitomis mergytėmis turkėmis. Pasirodo ne taip lengva vaikus užfiksuot, visi žiūri ten, kur jiems labiausiai patinka :)

Čia mūsų “padėjėjas” restorane. Vakarį vadino Vulkan (toks yra turkiškas vardas)

Čia rusė “močiutė”

Čia tikra Vasarės draugė – mergina dirba viešbutyje “vaikų klube”. Gaila, kad vaikai ten tik nuo 4 m. priimami, mielai jai būtumėm pusvalandžiukui mažius patikėję. Nors šiaip ar taip ji irgi pagelbėdavo, kai ateidavom valgyti :) Ir tai čia tik maža dalis nufotografuota…

Turkijos (Kemero) nuotraukos

Daug aprašyta ir papasakota, laikas pasižiūrėti nuotraukas, kurias rasite paspaudę ČIA

Gimtadienis. Šį kartą MANO

  Kai pradėjom švęsti mano gimtadienį Turkijoj, taip dar nesustojom :D Aš apie tą pirmąjį čia papasakosiu – pirmas požymis buvo kad švenčiu, kai Tomas susipakavo vaikus, išėjo pasivaikščiot ir leido man pora valandų pamiegot. Tik vos numigus pasigirdo į duris beldimas, nors buvau pakabinus lentelę DO NOT DISTURB, atidarau – o ten viešbučio berniukai su buteliu vyno, lėkšte vaisių ir sveikinimu :) Na baisingai nesupykau dėl mano miego sutrukdymo :) Tik į betvarkę nekreipkit dėmesio ;)

Po poros valandų grįžo Tomas su vaikais ir, aišku, su gėlėmis :)

Vat kaip kūrybingai panaudojom kaspinėlį nuo gėlių :)

Aš jau maniau, kad savo gimtadieninę siurprizų dozę jau gavau, bet kai nuėjom vakarieniaut, supratau, kad jie ko gero tik prasideda :) Mūsų stalas buvo išpuoštas, vos atėjus personalas ėmė sveikinti su gimtadieniu, vyriausias padavėjas atnešė kokteiliukų, po vakarienės – tortas ir turkiškas “Su gimimo diena” variantas :D Vienu žodžiu viskas kaip ir priklauso :)

Mamyčių turgelis

Nu man taip patinka ši iniciatyva, būtinai sudalyvausiu pasibaigus vasarai!

Nugara, turgus ir kt. veikla

Kaip jau ir rašiau, Turkijoj dažniausiai veikėm NIEKO :) Tiesa, aš pirmą dieną nuėjau į hamamą, po kurio masažo supratau, kad mano nugarai šakės… Ji tokia kaip pagyvenusios moteriškės. Mano nuogąstavimus patvirtino ir masažistas. Dingtelėjo mintis, kad prieš pora metų man masažistė buvo prigrasinus ateit bent 10 seansų kasmet, antraip vis blogės ir blogės. Aišku, du metus į masažus nėjau, užtat dabar tikrai supratau, kad jau LAIKAS. Susiradau kitą SPA centrą, visai šalia mūsų viešbučio, bet kur kas geresnį ir tuo pačiu pigesnį (pasirodo būna ir taip). Padarė man testinį masažą, pasikviečia ir pradeda dėstyti – trys slanksteliai iškrypę (prieš pora metų buvo 1), įtempti raumenys (tas pats jau buvo), kažkada sušalę ir sušašėję :S, druskos (jau senokai šita problema), kažkas dar nugaros apačioje, jau nė nepamenu. Nu ir pasiėmiau nugaros masažus kasdien. Nemokamo pervežimo atsisakiau, nors jį ir siūlė – juk eiti čia vos kelios minutės :) Nugaros reikalai tikrai šiek tiek pagerėjo, bet reiks tęst gydymą ir Lietuvoj…

Tomas laiką leido dar pasyviau, tik su keturračiais pasivažinėjo, nors jo ta išvyka nesužavėjo.

Iš tiesų tai labiausiai mums patiko neturistinis maisto turgus. Gaila, kad vyksta jis Kemere tik kartą per savaitę, tad užsipirkt vaisių ir daržovių parsivežt į LT mums nepavyko – tiesiog būtų reikėję saugot jas viešbuty savaitę :) Na, Kemeras toks mažiukas miestukas, visiškai kurortinis, toks kaip mūsų Šventoji, tad jame veikti daugiau ir nėra ką. Tiesą pasakius mes tikrai mieliau bastytumėmės po įvairius turgus, organizuotumėmės keliones patys, aplankytumėm įdomias vietas, bet šiuo metu mums būtų ypač sudėtinga taip pakeliauti su vaikais… Todėl taikomės prie aplinkybių.

  Vaisiai, kaip žinia, ten iš tiesų nuostabaus skonio – sultingi, saldūs, toks jausmas kad nieko bendro su Lietuvoje esančiais neturi. Ir mes, ir vaikai kirtom kiek galėjom :) Čia nuotrauka kaip mažiai per turgų susikabinę už rankučių važiavo :)

O čia kaip kambary teršėm patalynę. Gerai, kad tvarkytojos ir šiaip visas personalas mums atlaidūs buvo, nes kur tik pasirodydavom, ten bordaką palikdavom, jau nekalbu apie drabužius :)