Ir dar… Paryžius

Antrą dieną atsikėlėm su skaudančiom kojom, nes pirmą teko numinti ne vieną kilometrą, būtų dar nieko, bet lipimas į Eifilį padarė savo :) Tomas ėjo prisėst ant kiekvieno suoliuko, ar, kai pragiedrėjo, kėsinosi prigult visuose parkeliuose :) Iš ryto oras buvo apniukęs, bet link pietų pasitaisė. Trumpas lietutis nesutrukdė mums iškelt kojų iš namų, tad savo antros dienos turą nusprendėm pradėti nuo Monmartro.

Tiesa, pakeliui į metro stotelę nuėjom apžiūrėt Pompidou centro (šiuolaikinio meno centras Paryžiuje). Nė minutės kelio, ir, mes jau šalia. Smagiai pasijuokėm iš to, kad kai rinkomės butelį, buvo įdėta ir Pompidou nuotrauka, o Tomas apžiūrinėdamas leptelėjo - “ką mes prie šitų stroikių gyvensim?” :D Tokiems gardumynams sunku atsispirti… Pasiekėm savo tikslą. Monmartras tikrai nuostabi vieta… Gal kiek komercinė jau tapo, bet bohemišką dvasią galima pajusti.

Bekopiant į kalniuką atsiveria Paryžiaus panorama. Galima į Monmartrą keltis funikulierium, bet mes vėl savomis kojytėmis lipom laiptukais. Šita gatvės muzikantė tiesiog užburianti:Dažna poilsio minutėlė :) Monmatrto dvasią kuria menininkai, siauros gatvelės, kavinės ir įsimylėjėlių porelės Buvau taip užsimanius moliuskų, kad ieškojom kur jų pavalgyt nuo pat ryto. Su valgiu mums sekdavosi sudėtingai, mat mėgstam gerą ir kokybišką maistą, užsienyje ieškom vietinių pamėgtų vietų, bet už patrauklią kainą, kas Paryžiuje buvo itin sudėtinga misija. Bet įveikiama :) Pora valandų klaidžiojimo ir moliuskai atsidūrė ant mūsų stalo :) Na, o čia skulptūra berods prie Eustachijaus bažnyčios? Shame on me, nebepamenu :)

Sekantis mūsų sustojimas – Luvras. Į vidų nėjom, nesam muziejų mylėtojai ir manom, kad meno dirbiniai geriau atrodo internete, o ne originalai (nepykit meno gerbėjai :)), o dar kilometrinės eilės prie įėjimų tiesiog numuša bet kokį mažiausią norą joje stovėti, tam, kad, pavyzdžiui, pamatytum Mona Lizos paveikslą, kuris visus nustebina labiausiai tuo, kad yra itin mažas (nesiekia A3). Na, kaip mona Liza išsiskiria savo mažumu, taip Luvras didumu. Aš ko gero visą likusį kelionės laiką tik apie tai ir kalbėjau, KOKS JIS MILŽINIŠKAS. Net nežinau su kuo palyginti… Tikrų tikriausiai buvau apakinta muziejaus dydžio… Gal kaip mūsų 1/3 Gedimino prospekto skirta vien muziejui per tris berods aukštus:) Kai vis atsitiktinai atsidurdavom per tas dienas šalia Luvro, iš Tomo kaskart išgirsdavau klausimą “o kas čia per pastatas?”

Pasivaikščiojimas Senos pakrante Vakare – pėsčiomis iki Operos kvartalo. Opera graži, bet mūsų tikslas – vietinių pamėgti japonų restoranėliai. Vakarienė buvo superinė ir už visai padorią kainą… Originalus metro. Matėm vienam laikraštį straipsnį apie jį, bet prancūziškai nesupratom :) Vitrina, pro kurį ramiai nepraeidavo nei vietiniai, nei turistai. Kažin kaip ten pas juos su lygiom galimybėm ir teisėm? :) Dienos pabaigtuvės :)Trečioji diena buvo mažiau turininga, iškeliavom su visais daiktais, kojas jau ir man šiek tiek buvo pakirtę, tai tik pripirkom vaikam dovanų ir patraukėm link Triumfo arkos pėsčiomis. Nedaug trūko, bet tikslo nepasiekėm, tik iš toliau pasižiūrėjom :)

Išvados – į Paryžių skirsčiau dar, mums jis tapo vienu iš TOP 3 miestu, drąsiai konkuruojantis su Barselona, Londonu ir Stambulu (man). Tik kainytės šiek tiek kandžiojasi…