Žiurkėnų paroda

Kadangi vakar Vakaris sugalvojo padraugauti su temperatūra, su Vasare išsiruošėme į žiūrkėnų/jūros kiaulyčių/triušių parodą viename prekybos centre.
Plaukuoti arba beplaukiai graužikai man pasirodė visai mieli, nors Vasarė paprieštarautų - atstumą privalėjome išlaikyti :)

Labiausiai įsiminė - beplaukiai padarai (jūrų kiaulytės). Tokia veislė išvesta dėl alergiškų plaukams gyvūnų mylėtojų.



Jei suskaičiuoti parodos eksponatus ir žmones prie eksponatų - žmones imtų viršų. Labai sudėtinga buvo stovėti (prieš atsistojant įsibrauti) nejudančioje eilėje. Gaila, kad nebuvo eilės tėveliams su vaikais :)
.


Šiaip ar taip buvo smagi popietė, kurią vainikavo daugkartinis pasivažinėjimas eskalatoriumi ir elektro sūpuoklės su baisuokliu :)


p.s. į PC Vasarei prisižadėjau, kad grįšim, nes dviratukas (popietės vinis) buvo prirakintas ir šios pramogos negalėjome išbandyti :(

Sapnuose

Čia toks natūralus miegančių vaikų paveikslas :) Jau kuris laikas pratinam užmigti savarankiškai, sekasi pakankamai gerai (jei Tomas migdo),  to rezultatas vakar buvo toks:

Beje, Vakaris miega visiškai kaip aš – ant pilvo, o Vasarė – kaip Tomas. Šitą jau seniai pastebėjom :) Kaip ir daug kitų bruožų, paveldėjusių iš vieno ar kito, pvz.: Vakaris gali gerti karštą gėrimą kaip ir aš ir jam nebus per karšta, Vasarė, kaip ir Tomas nuo vos šilto lūpas apsidegina. Ankščiau nesuprasdavau Tomo, kaip gali tokia vėsi arbata būti per karšta? Dabar, kai pamatau susiraukusią Vasarę kratančią galvą nes per karšta, suprantu jį geriau :) 

Paveikslai

Šituo grožiu, kurį man persiuntė Tomas negaliu nepasidalinti! Va čia tai mama – vaikui užmigus pati nesiilsi, o kuria nuostabius kūrinius! Galvoju, gal reikia pamėginti ir mums pafotkint tokių grožybių? Nors jau vaikai gal didoki tokiai avantiūrai, miega nebe taip giliai kaip ankščiau :P

Visos yra laaabai mielos – tikra pasaka:

    

Egiptas su vaikais. Tęsinys

Negalvokit, kad pamiršau parašyti tęsinį apie Egiptą, tiesiog arba įkvėpimo trūko, arba laiko. Šeštadienį svečiavosi pas mus Simona su Nerijum ir mažosiomis, kaip tik pagalvojom, kaip seniai mes toj kelionėj buvom. Laikas bėga siaubingai, tuoj mažiesiems du metukai – tiesiog nerealu!

Bandau atgaivinti atmintį nuotraukų pagalba, tai čia daugiau fotoreportažas bus :)

Oras taisėsi, saulutė šilo, o Vakaris kepurės labai nenorėjo dėtis. Vienintelis būdas buvo – užrišt skarelę kaip bobutei, tai paskui jį “bobausiuku” ir vadinom :) Vanduo prie kranto buvo šaltas, bet jam tas netrukdė – vaikas visiškai “vandeninis”, galėtų vandeny ir gyvent :)

Na, o panelę antrą naktį uodas sukapojo – atrodė visa kaip margutis.

Mano nevykęs bandymas pafotografuoti žuvytes, per bangeles vaizdo visia nematyti, bet gal kas įžiūrėsit:  Matosi mūsų kompanija čia? :) Tėčiai: Smėlio ir vandens pramogos – smagiausias dalykas šiuo metu.

Beveik kasdien į paplūdimį ateidavo kupranugaris:

Pavakariams – kam blynų su šokoladu, o kam švilpuku pašvipt užtenka: Ir dar:   Man siaubingai patinka šaltą žiemą pabėgti ten, kur daug saulės ir nereikia paltų! Būtų mano valia, tai aš kokius tris mėnesius per metus praleisčiau kokiam Tailande ;)

Spektaklis “Peliukas gitaroje”

Vakar su visa kompanija (Dovydas su Gabija, Smiltė, Gustas su Živile, Smilė ir Augustė su Simona ir Nerijum ir mūsų ketveriukė, tiesa, be Tomo, nes dirbo, o su mano sese Viktorija) žiūrėjom “Stalo teatro” “Peliuką gitaroje”. Man jis toks šiek tiek avangardinis pasirodė, tačiau mano vaikams jis labai patiko. Vakaris, panašu, kad be problemų gali išsėdėti bet kurį spektaklį, Vasarytei sunkiau – jau po 30 minučių pradeda nesukoncentruoti dėmesio, dairytis, bet su užkandėlės pagalba ištempia. Vakarį šiek tiek pradeda blaškyti vaikai, vaikščiojantys aplinkui ir garsiai kalbantys, tačiau to vaikiškuose spektakliuose neišvengsi.

Apie “Peliuką gitaroje” trumpai – mažesniems vaikučiams pats tas, rekomenduoju pradedantiesiems teatralams, o maždaug nuo 5 metukų vaikams norisi ko nors su lengviau įžvelgiama prasme, nes kalba ten mažai, o leidžiama vaizduotei daugiau pasireikšti.

Kitas mūsų suplanuotas spektaklis – to pačio “Stalo teatro” "Gandro dovana”.

Wichy vandens parke su vaikais

Vakar sprendėm dilemą – važiuot su vaikais į vandens parką ar ne. Buvo planų lėkti iki Druskininkų, bet apsigalvojom, galvojom niekur nebevažiuosim, o bet po vaikų pietų miegelio nusprendėm – lekiam į Wichy. Kažkada buvau skaičius, kad su vaikais geriau Druskininkuose. Buvo dvejonių ir dėl to ar nebus vieniems su vaikais per sunku, bet tas neapsunkino buvimo. Na, gal Tomui, nes ne nuo visų kalnelių vienam galima leistis :) Mano tikslas buvo tiesiog paplaukioti, o ne pačiuožinėti nuo kalniukų, tai aš savo planą įgyvendinau. Vaikai iškart atėjus sustresavo – ten visur šnypščia, garsas, nelabai iš pradžių patiko, tad naudojomės vienintele pramoga ne vandenyje – šokinėjimu (na kaip vadinasi tas daiktas vaikams šokinėti, kur nuolatos pučiamas oras?), Tomas tuo metu papramogavo. Paskui visi į baseiną, džiakuzi, pirtį nuėjom, vėl pašokinėjo, vėl į džiakuzi ir į baseiną. Greit pralėkė trys valandos, bet jų pilnai užteko, nes pakankamai vėlai atvykom. Na, bet kitą kartą vis tik su vaikais rinkčiausi Druskininkų vandens parką vien dėl to, kad jis labiau pritaikytas buvimui su mažesniais vaikais – yra atskira vaikų zona su šildomomis grindimis, šilti vaikų baseinai (Vilniuj vaikai vis sušaldavo), daugiau pramogų ne vandeny, auklytės. Nuotraukų, deja, neturim :)

Dar vienas darbelis su širdelėmis

Šiandien va dar kokį padarėm darbuką:

Reikia – popieriaus, flomasterių, žirklių, lipdukų.

Aš nupiešiau ant lapo širdeles, vaikai klijavo lipdukus ant jos (kiek ant jos o kiek pro šalį :)), Vasarė dar panoro užbaigti piešinį papeckiodama flomasteriu :)

Valentinas… Dviese ar su vaikais?

Jau keletą dienų man galvoj viena mintis – Valentino dieną švęsti su vaikais ar tik su Tomu…. Vis tik buvo nuspręsta švęsti dviese – puikiai praleidom vakarą filme Burleska (super, rekomenduoju visiems norintiems atsipūsti ir prasiblaškyti bei mėgstantiems muziką ir šokius). Vakarienės metu vėl iškilo klausimas - vis tik su vaikais ar be, tai mudu nusprendėm, kad dvi šventės per metus Valentino diena ir vestuvių metinės nėra per didelis skaičius pabūti tik dviese, ar ne?

Aaaačiūūū

Ačiū žodis valdo Vasarytę. Taria išraiškingai, aiškiai. Vakar buvom pas Marių, Eugą ir Dainių pirty, vaikams prileidom vandens į Dainiaus vonelę. Išeidinėjam, mūsų mažoji Vasarytė nueina iki vonelės, pasiima ją (įsivaizduokit kaip Vasarė nesverenti 9 kg atrodo nešdama vaikišką vonelę) ir sako:

-Aaaačiūūū, aaačiūūū :)

Šiąnakt Vasarė miegojo neramiai, vis verkšleno. ko gero kalti dygstantys iltiniai dantukai. Prasibunda naktį, prieinu ir sakau:

-Vasaryte, prašau miegoti.

Ji:

-Ačiū.

Ir atsigula :)

Trys ne

Šeštadienį  turėjau pristatyti didelį darbą apie vaikų ikimokyklinį ugdymą. Skaičiau net išsijuosus – atsiskaitymui 12 knygų, keli moksliniai straipsniai ir dar pora užduočių… Dabar vėl esu protinga (vėl, nes apsileidau. O kaip žinia darbas su vaikais yra labiau darbas su savim nei su jais).

Oj, skaičiau Griunelius knygą “Ankstyvosios vaikystės pedagogika” ir kaifavau nuo idėjų, kuriomis pati tikiu. Mano nuomone, kiekvienas pedagogas, tėvas ar kitas asmuo turėtų užsirašyt šią klasiką, kad visiems (o labiausiai tai vaikams) gyventi būtų geriau. “Trys ne vaikui”:

• Kai vaiko noras gali pakenkti jo sveikatai
• Kai gali pakenkti kitiems žmonėms
• Kai gali sugadinti daiktus

PVZ.: jei vaikas nori piešti ant sienos, tai nesakyti „negalima“, o paduoti popieriaus lapą, jei vaikas siekia paimti karštą puodelį, tai nesakyti „neliesk jo, apsideginsi“, o „puodelis karštas. Jei vienu pirštuku pamėgintum jį paliesti, galėtum tai pajusti“.

Tik trys, įsivaizduojat? O kiek kartų jam sakot per dieną NE, NEGALIMA (nuo šito mane purto ypatingai), NE TAIP, KĄ TU ČIA DIRBI?

Beje, pastebėjau, kad mane tiesiog varo iš proto vienas dalykas – kai aplinkiniai drausmina mano vaikus ar jiems ko nors neleidžia, nepaisant to, kad aš arba Tomas esam šalia. Juk mes turėtumėm nuspręsti, ko jiems iš tiesų negalima, ar ne? Ir kodėl taip sunku man, kaip mamai jiems (drausminantiems) pasakyti  “STOP, čia gi mano vaikas, savąjį auklėkit (arba jau auklėjot) taip kaip jums atrodo teisinga”. Labai laukiu Austėjos nuomonės šia tema, oj kaip laukiu.

Širdelės

Paprastai darbelius vaikai daro su aukle, aš retokai užsiimu šia veikla, bet kad jau artėja visokios šventės, tai ėmėmės darbelių. Šį kartą dvi širdelės (o kaip gi – pas mus viskas tik po du!):

Reikia: popieriaus, žirklių, pirštukų dažų.

Lapą sulenktiau pusiau, iškirpau širdelę, o vaikai pirštukais ištepė – Vakaris visais delnais sėmė dažus kaip uogienę iš stiklainio, o Vasarytė pirščiukų galiukais patepliojo:) Ir va koks grožis išėjo :)

Bendras darbelis “širdelės” tėčiui

Visi trys padarėm paveikslėlį tėčiui meilės dienos proga. Mums reikėjo – džiovintų klevo lapų, lapo, žirklių, dažų (naudojom pirštukų dažus).

Sudžiuvusius lapus vaikai nudažė raudonais dažais, kai išdžiuvo aš iškirpau, priklijavau prie lapo. Kadangi liko dėmių lape nuo lipalo ir dažų, vaikai pirščiukais “pritaškavo” savo pirščiukų atspaudų.

Pirtis

Pastaruoju metu gyvenam įtemptai – ne tik darbai, mokslai, bet ir laisvalaikis. Vis kur nors mes svečiuose arba pas mus svečiai. Šeštadienį lankėmės pas mūsų su Tomu krikštasūnį Igną. Neatsisakėm ir į pirtelę užsukti. Šį kartą nusprendėm leisti išbandyti ją ir vaikams. Pirmas kartas, nežinojom kaip reaguos, tad nusprendėm iš pradžių su drabužiais įsinešt prie žemesnės temperatūros. Vasarė griežtai atsisakė būti purtydama galvą ir rėkdama “Ne ne ne”, o Vakaris pakankamai gerai jautėsi.  Išbuvo ne taip ir trumpai, tik kad neperkaistų vis išsinešdavom atvėsti, viso berods keturis kartus užėjo. Temperatūrai kylant Vakarį įsodinom į bliūdą su vėsiu vandeniu, o vanduo jam kaip žinia labai patinka!

Paveikslas iš lipdukų

Iš IKEA’os parsaivežėm lipdukų sienų ir baldų dekoravimui. Juos nuklijavus liko lipdukų šonai-likučiai. Kaip tik jau kuris laikas galvojau, kad jiems reiktų duoti pabandyti lipdukų paklijuot, neblogas vis tik pratimėlis smulkiajai motorikai. Na tai aš praktiška moteris - sukarpiau lipdukų likučius nedideliais gabaliukais ir daviau pamėginti paklijuot. Vis tik jiems dabar tas laikas, kai svarbu procesas, o ne rezultatas. Vakaris iškart suvokė ką ir kaip reikia daryti, Vasarė pirmą kartą greit metė susinervavus, nes jai prie pirštų vis lipo, antrą kartą “pagavo” sistemą ir nemažai paklijavo.

Pasiruošimas darbui:

Lipduką ant kaktos gauna “pažengęs klijuotojas” :)

Rezultatas: 

Mano senelis buvo vyšnia

Nieko gero nesitikėjus iš šio spektaklio buvau labai maloniai nustebinta – spektakliui 10 balų! Tiesa, skirtas irgi vyresniems vaikams, bet mūsiškiams jis patiko – Vasarytė paskutines kelias minutes norėjo vaikščiot, o Vakaris sąžiningai visą valandą pražiūrėjo su didžiuliu susidomėjimu, nes ten vaidino… žąsis :) Taip taip, jam vis dar iš Egipto liko nostalgija GAGA, pamatytumėt, kaip sužibo vaiko akys, kai pamatė scenoje iš popieriaus išlankstytą žąsį! Muzikinių intarpų jame nebuvo daug, tačiau tas nekliudė net vaikams. Šį spektaklį rekomenduoju visų pirma tėvams, pedagogams ir visiems, būnantiems su vaikais. Taip taip, iš šalies galime pamatyti, kaip mes atrodom su savo nuolatiniais “negalima”, “ne taip darai”, “ką čia darai”, “nelįsk” ir panašiai. Kokie iš tikrųjų mes esame praradę savo kūrybiškumą ir negana to, slopinam vaikų! O visus, kurie elgiasi kitaip, nei mes įpratę vadinam kvaileliais… Šis spektaklis dar ir apie sudūlėjusią darželių ir mokyklų sistemą, mokytojus ir auklėtojus, susikoncentravusius į save, o ne į vaiką… 100% nueisim dar kartelį į šį spektaklį, jei tik rodys jį po kelių metų!

O dabar laikas www.staloteatras.lt :)

Kalbos kalbelės

Galvoju, gal pats laikas pradėti fiksuoti vaikų kalbą, nes jau karts nuo karto pasitaiko ir linksmesnių perliukų. Na, sakiniais dar nešneka, bet žodžių žodyne turi nemažai…

Praeitą savaitę Vakaris sėdi maitinimo kėdutėj pavalgęs, aš valau staliuką su kempine. Jis duria pirštu į kampe esančius trupinius, pasižiūri į mane susirūpinusiu veidu ir sako:

-Mama, kaka kaka.

Dantys

Man atrodo, kad tik dabar iš tikrųjų sužinojau, ką reiškia dygstantys dantys. Vaikams kalasi iltiniai visi vienu metu. Vasarei dar nieko, bet Vakaris piktas kaip širšė, ištisai zyzia, pirštas visą laiką burnoj… Galvojau, kad krūminiai sunkiau turėtų lysti, bet nieko panašaus – iltinis išlenda ir dygsta lėtai, ilgai bei nuobodžiai… Ech, tikiuosi ilgai netruks, bet kai du vaikai, tai viskas dvigubinasi, ar ne?