Šneka vaikai :)

Visos šnekos vis dar be R raidės

Vakarį žadinu ryte į darželį:

-Vakari, keliamės…

-Mama, dal nekeliamės…

***

Vasarei liepiu nelakstyti po namus nuogai, o apsirengti, nes vėsu:

-Mama, aš tingiu. Aš patinginsiu il tada apsilengsiu.

****

Vasarės pati mėgstamiausia spalva rožinė. galėtų gyventi rožiniam kambary, vis žada kad užaugus nusipirks rožinį telefoną, o viskas rožinės spalvos jai yra tobulybių tobulybė. Aš klausiu, kokia spalva dar be rožinės patinka:

-Mėlyna. Dal laudona. Dal geltona. Dal žalia. Il dal tėtis.

****

Vasarė:

-Mama, nelįsk, čia mano leikalai.

****

Vakaris:

-Sese, atvalyk, gelą (=gerą) knygą palodysiu.

***

Vasarė nesusidėjo į vietą savo daiktų, aš supykau.

-Mamyte, gal einu aš į lauką tau gėlę nuskinsiu, kad pikta nebūtum.

***

Mažesnį  Vakario dviratuką iškeitėm į didesnį, irgi balansinį. Parvežu namo, reikia dviratį surinkti. Kalbam, kad tėtė namo grįžęs surinks, sukonstruos. Vakaris visą vakarą džiaugiasi:

-Glįž tėtė, man dvilatį sukondensuos.

Apie apsikirpimą ir apkirpimą

Su tuo apsikirpimu/apkirpimu tai panašu kad prisikalbėjau. Sekančią dieną po blogo apie tigrą Vasarė vakare mano ir Tomo akivaizdoj pasiėmė žirkles, pakėlė plaukų neblogą sruogą ir ją tiesiog nukirpo krykštaudama: “mamyte, paziūlėk, aš kilpėja!”. O iš paskos ir brolis tą patį padarė…

Lyg mano įrašą būtų perskaitę Materializavosi, apie tokius dalykus reik galvot atsargiai

Šeimoje

Skiriu savo vyrui.

Eksperimentas su vaikais ir žaidimas sensomotorikai ugdyti

Mes pusė vasaros namie, pusė darželyje (apie jį gal kada nors brūkštelsiu – nuo vasaros pradžios vaikai jau lanko darželiuką), retkarčiais – pas auklę svečiuose. O laiką namie “stumiam” įvairiai – aš dažniausiai dirbu prie kompiuterio, o vaikai lipa sienom. Tom gerom dienom, kai atrandu pusvalandį, diena būna sėkmingesnė. Pavyzdžiui:

Na, gal želės darymas ir ne eksperimentas, bet geresnio žodžio tam neradau Vis tik vaikams tokie dalykai kurie per laiką pakeičia pavidalą yra eksperimentai, ne kitaip. Baisiai buvo įdomu, ką gi čia mes darom ir kas atsitiks. O darėm želę. Paprasčiausią želatiną užpylėm vandeniu, pora lašų maistinių dažų ir palikom stingti. Nerimavom, jaudinomės ar pavyks, nes truputį padauginom vandens. Bet gavosi, nors ir ne itin kieta. Ech, pamiršau parašyti, kad želės mes nevalgėm. Oj, ne, kur kas smagesnius dalykus darėm, o man ramu – maždaug 40 minučių (kiek laiko po to reikia viską iššveisti – istorija nutyli…). Pjaustė (vat dėl pjaustymo tai želę reik kuo kietesnę padaryt), minkė, maišė ir vėl iš pradžių, kol iš jos teliko pliurza Svarbiausia, viską patys…

Tigras. Arba iš serijos “kai mama dirba”

“Mamyte, taigi blolis nolėjo būti tiglas…” (=”Mamyte, taigi brolis norėjo būti tigras…”). Pastaruoju metu nemažai tokių kadrų namuose galiu prifotografuot. Su nerimu laukiu kada sugalvos kirpyklą pažaist ir vienas kitą apkirpti   Visokios terlės maklės – dirbančių mamų iš namų tikrai nenustebins, ypač kur auga du vienodi vaikai…

Autorė stovi už modelio nugaros: