Mes pusė vasaros namie, pusė darželyje (apie jį gal kada nors brūkštelsiu – nuo vasaros pradžios vaikai jau lanko darželiuką), retkarčiais – pas auklę svečiuose. O laiką namie “stumiam” įvairiai – aš dažniausiai dirbu prie kompiuterio, o vaikai lipa sienom. Tom gerom dienom, kai atrandu pusvalandį, diena būna sėkmingesnė. Pavyzdžiui:
Na, gal želės darymas ir ne eksperimentas, bet geresnio žodžio tam neradau 
Vis tik vaikams tokie dalykai kurie per laiką pakeičia pavidalą yra eksperimentai, ne kitaip. Baisiai buvo įdomu, ką gi čia mes darom ir kas atsitiks. O darėm želę. Paprasčiausią želatiną užpylėm vandeniu, pora lašų maistinių dažų ir palikom stingti. Nerimavom, jaudinomės ar pavyks, nes truputį padauginom vandens. Bet gavosi, nors ir ne itin kieta. Ech, pamiršau parašyti, kad želės mes nevalgėm. Oj, ne, kur kas smagesnius dalykus darėm, o man ramu – maždaug 40 minučių (kiek laiko po to reikia viską iššveisti – istorija nutyli…). Pjaustė (vat dėl pjaustymo tai želę reik kuo kietesnę padaryt), minkė, maišė ir vėl iš pradžių, kol iš jos teliko pliurza Svarbiausia, viską patys…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.