Tik nesijuokit, bet tik dabar priėjo rankos parašyti vieną kitą blogo įrašą. Vis tik norisi, kad liktų prisiminimai kažkur užrašyti. Kalėdinė prekyba įgavusi pagreitį, bet mano darbai jau į pabaigą, tad ir vakarai jau ramesni…
Tiesą pasakius jau nebepamenu, kaip mes tiksliai šventėm, bet nuotraukos rodo, kad nebuvo nuobodu – kostiumai, kraujinė sriuba (pomidorinė), skaptuotas moliūgas ir jame deganti žvakutė. šios šventės skeptikams sakau – švęsti reikia viską, ką tik fantazija leidžia!
Toli mūsų ieškoti kur pradingę nereikia. Gyvi (beveik), sveiki (beveik), judam krutam. Visi savais reikalais užsiėmę, o labiausiai – tai aš. Vis tik Kalėdos – man pats didžiausias darbymetis…
Kažkaip kaip visuomet, pasiruošti pritrūko maždaug mėnesio (pernai atrodė, kad ir savaitė būtų daug, įtariu, kitas metais pradėsim ruoštis Kalėdom dar vasarą, bet laiko vis tiek bus per mažai). O kad kiti metai – Medinio arklio metai susivokiau tik lapkričio antroje pusėje. Nuo tada ratas taip įsisuko, kad miegui liko visai nedaug laiko, savaitgaliai – parduoti. Bent jau rezultatas džiugina, nes šeimos praktiškai nematau, visi vakarai, dienos, rytai ir naktys šiuo metu atiduotos darbui. Žinau, kad dar savaitė ir viskas nurims, stos į savo vietas ir vėl galėsim gyventi ramiai… Jei ne Tomo tėvai, kurie padėjo visą mėnesį ne tik su vaikais pabūti, bet ir pakavo, klijavo, rišo, mazgė, tai nežinau, kaip būtumėme išgyvenę…
Mūsų Kalėdinių žaislų penketukas buvo nors ir nuspėjamas, bet iš dalies ir netikėtas, pasidairykite, gal ir jums minčių ką padovanoti arklio metams atsiras:
Nr. 1 – arklys
www.medinisarkliukas.lt/linguojamas-arkliukas
Nr. 2 – arklys
www.medinisarkliukas.lt/2014-uju-metu-simbolis-arkliukas
Nr. 3 – arklys
http://www.medinisarkliukas.lt/kaledinis-zaisliukas-ant-eglutes-arkliukas
Nr. 4 – žaisliukų rinkinys, aišku, su arkliu (ak, kaip keista – ir vėl medinis arklys!)
http://www.medinisarkliukas.lt/kalediniai-zaisliukai
Nr. 5 – net nežinau ką išskirt, bet gal Kalėdiniai saldainiai?
http://www.medinisarkliukas.lt/paieska?q=saldain
Na va, Tomas sako, kad saldainiai neskaniai nufotografuoti, bet netikėkit – šviežutėliai ir labai skanūs
jei spėsit, kviečiam pasinaudoti nuolaida perkant internetu www.medinisarkliukas.lt, perkant suvesti nuolaidų kodą MEDINISARKLIUKAS
Gero vakaro visiems,
S.
Šiemet renginį organizuojam lėlės teatre, kviečiame visus neišnešiotukus ir jų tėvelius atvykti! Registracija būtina, vietų dar yra: https://docs.google.com/a/medinisarkliukas.lt/forms/d/1yW9lYaCL26qHLOvP-JqLlCziGzmNYdMZO2-4_2FJN7I/viewform
Važiuojam iš darželio. Vasarė:
-Mamyte, o kodėl tu norėjai turėtu DU vaikus?
-Hmm, o kodėl tu galvoji, kad aš norėjau DVIEJŲ vaikų? (išmušė iš vėžių 
-Man tai žinok vieno užtektų. (dar kartą išmušė iš vėžių)
-O kodėl tau vieno užtektų?
-Tai vienos mergaitės būtų man gana.
Po 5 minučių:
-Mano vaiko pavardė būtų Šuniukas, o vardas Katytė.
-Vasaryte, o tu norėtum, kad mes tave būtumėme pavadinę ne Vasaryte, o Katyte?
-Taaaip, būčiau Katytė dabar.
Po 5 minučių:
-Mamyte, aš galvoju, kad kai užaugsiu man vaikų nereiks. Užteks kačiuko ir šuniuko.
-O kodėl vaiko nereiks?
-Nu mama, TU APSISPRĘSK, AR aš užaugus turėsiu kačiuką ir šuniuką, AR vaiką.
-O kodėl man apsispręst? Juk tau reiks auginti.
-Nu gerai jau, turėsiu vaiką, kačiuką ir šuniuką.
Lankėmės prieš pora savaičių operos ir baleto teatre. Vieną dieną buvo tėvelių vakaras, su tomu žiūrėjom “Vienos kraują”, kuris abiems labai patikom, kitą dieną buvo šeimos diena – žiūrėjom “Buratiną”. Na ką aš galiu pasakyti, jei jūs esate pradedantysis spektaklių lankytojas – gal ir OK, bet jei esate “su stažu”, tokie kaip mes, – kojos ten nekelkite. Pradedant tuo, kad mažoji salė atrodo kaip kokio kaimo kultūros namų salė, taip jaučiasi ir ten susirinkę – šviesios neišjungiamos, visi plepa balsu, vedėja vaikšto ir visus tildo, opera vaikams taip pat nėra lengvas žanras, nes labai sunku suprasti, ką dainuoja (bet šita problema yra ir suaugusiųjų operose bei didžiojoj salėj), blogas matomumas, nes visos kėdės yra viename aukštyje, ką jau kalbėti, kad spektaklis seniai praradęs savo įspūdingumą (ko gero su tuo pačiu kartu kai išsikėlė iš didžiosios scenos) - dekoracijos, kostiumai irgi neverti dėmesio. Ir apskritai, jei aš būčiau Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovė, neterščiau įspūdžių, kuriuos sukelia to teatro didingumas ir į tą salę “nenuleisčiau” jokio spektaklio.
Vienintelis kas patiko, kad po spektaklio buvo galima nueiti, pakalbėti, susipažinti ir nusifotografuoti su aktoriais. nors ten buvo toks chaosas, tad gerai pagalvojus – klausimas ar tai didelis pliusas.
Vasarė:
-Mama, kodėl aš dar neturiu vaikučių? Juk aš taip noriu…
Kitas:
-Mamyte, o kaip mamos gimdo, kaip jos praryja savo vaikučius kad jie pilve atsiduria?
Abu su broliu su broliu susižvalgo…
Tikiuosi nesugalvos suvalgyt lėlės
Dažnai sulaukiam komentarų, kad Vasarė yra išskirtinių bruožų. Vakar su auklėtoja prieš susirinkimą kaip tik pakalbėjom, kad ji labai fotogeniška. Nei sutinku, nei prieštarauju, bet… Šį rytą į darželį atvežė pernai metų fotografas savo reklamą, kurioje įvairiais rakrusais šypsosi mūsų dukra. Nelabai pykstam, nors su mumis suderinta nebuvo ir sutikimo jos foto publikuot taip pat negavome, o širdį tikrai paglostė
Vakaris įdėmiai žiūri krepšinį. Pasipila klausimų lavina, po jų seka išmąstymai:
-O visi sirgaliai serga? (=logiška, kad sirgaliai turi sirgti).
****
-O, prasižengė Pleistras. (=Jonas Valančiūnas)
****
Kalba, kad prasižengė Mantas.
-O visi balti yra MANTAI?
****
-Kai gauna baudą ar neskauda?
Šią vasarą praleidom labai turiningai – per visą vasarą tebuvo vos keletas savaitgalių, kai likom namuose ir mėgavomės tik buvimu čia – gaminom, ėjom pasivaikščiot, žiūrėjom filmus, skaitėm, žaidėm stalo žaidimus… Tačiau daugelis mūsų savaitgalių buvo praleisti svečiuose, prie ežerų, išvykose – vienu žodžiu aktyviai. Prieš keletą savaičių dalyvavome mano studijų laikų draugės Linos sūnaus krikštynose. Žemaičiai švenčia rimtai – apie 70 žmonių, dvi dienos, muzikantai 
Aplankėm nuostabaus grožio Viešvilės miestelį – yra ko pasimokyti kitoms gyvenvietėms:
Sustojom prie Raudonės pilies, o ten nusišypsojo laimė pajodinėti ant arkliuko:
Per vasarą įpratom gyventi aktyviai, kad ir dabar nesustojam
-Vaikai, važiuosit šiandien pas auklę.
Vakaris:
-Ooooo, kaip gerai, tai nors nuo jūsų pailsėsim.
* * *
Kitą dieną:
-Šiandien ir vėl nuo jūsų ilsėsimės?
***
Vasarė su kaimyne žaidžia su žiurkėnais. Rugilė Vasarės klausia apie mūsų žiurkiukus:
-O jie susituokę?
***
Vakaris apie naują tėčio darbą:
-Aš noriu irgi su tėte parduoti kelionę.
****
Vasarė apie naują tėčio darbą:
-Ar tėtis pardavinėja Indiją?
-
Kol aš dirbau vakar parduotuvėje, šeimyna nuo karščio slėpėsi Sereikiškių parke, įmerkę kojas į Vilnelę. Džiaugsmingos akimirkos:
Gražuolė mergina vasarišku vardu per mano apvalųjį gimtadienį su vainiku, kuriame karaliavo erkės, kirminai ir vabalai, rezultate po puošybų– viena įsisiurbusi erkė 
@Justinas Kurpis
Idėja labai šauni, paprasta, greitai įgyvendinama ir labai labai mėgiama vaikų. Išbandom kiekvienais metais – pėdų ir delnų “piešimas”. Kartais po tokių meninių užsiėmimų terasa visa spalvota lieka, bet vaikų veidai ilgai būna su šypsena…
1. Pirštukų dažais nuspalvinam pėdutes ir leidžiam palakstyti ant patiesto popieriaus.
2. Delnukus nuspavinam pirštukų dažais ir piešiam.
3. Užšaldau lašą maistinių dažų sumaišytų su vandeniu ir leidžiam piešti su ledukais.
Visi šie piešiniai idealūs piešti šiltuoju sezonu, o ledukais – karštą dieną.
p.s. poros mėnesių senumo šedevrai
Desperatiškas blogo gaivinimas ar poilsio minutė – kai tyliu tai tyliu, bet kai rašau, tai vienu prisėdimu bent po dvejetą-trejetą įrašų (tik publikuoju skirtingu metu 
Gegužės pabaigoje lankėmės Latvijoje. Aš dalyvavau Baltijos ekonomikos forume, o šeimyna tuo metu aplankė zoologijos sodą. Vaikam įspūdį paliko didelį – apskritai gyvūnai jiems yra didelio susidomėjimo objektas:
Kadangi pati zoo sode nebuvau, tai kažko pakomentuoti irgi neišeina. Vakare susitikom su pažįstama, pavakarieniavom Rygos senamiestyje ir patraukėme į Jūrmalą. Oras buvo fantastiškas – šilta, saulėta, tad turėjom galimybę pasimėgauti saulės voniomis. Maudytis man oras buvo per šaltas, bet tik ne vaikams. Aplink – nulis žmonių (kitaip nei šią savaitę trumpo vizito į Palangą metu) – o tas man žiauriai patiko 
Po pietų nuvažiavom į Livu vandens parką ir tai buvo didžioji mūsų klaida – paskutinė mokyklos diena, žmonių tiek, kad visur didžiausios eilės. Tiesa, po poros valandų apmažėjo, bet ir mums jau buvo laikas į pabaigą, tad galima sakyti pasitenkinom visi vaikiškais baseinėliais…Geriau jau prie jūros būtumėme pasivaikščioję…
