Ir dar - apie kirpyklas. Aš iš principo prieš vaikiškas kirpyklas, aišku, su tam tikromis išlygomis, kai vaiko į paprastą kėdę tikrai nepasodinsi, o už pratinimąsi kirptis paprastoje kirpykloje. Nes atpratinimas po to gali būti sudėtingesnis nei pratinimas nuo pat mažumės. Ir, beje, keletas momentų, kurie padės vaikams ir tėveliams išvengti streso kirpykloje:Praeitą penktadienį mano krikšto tėtis pakvietė mus į sodybą… Svarstėm – važiuot ar ne (juk Vasarytei dar ketvirtadienio naktį temperatūra buvo šoktelėjus iki beveik 40), bet galiausiai sužinoję, kad ten būsim vieni (dingo rizika, kad mūsų vaikai gali ką nors apkrėsti, nes stomatitas – užkrečiama liga), nusprendėm – varom. Ir nepasigailėjom nė minutės (na, aš gal kokią sekundės dalį, kai visą kūną niežėjo nuo uodų sukandimo). Pirmiausia, tai buvo pirmas savaitgalis gamtoje (ne viešbutyje, ne spa centre, ne dar kažkur) kai likom vieni. Be elektros, be vandentiekio, be kanalizacijos, be kompiuterio, mobilaus telefono (nes ten neveikia net ryšys). Ir žinot – visiškas kaifas! Labiausiai džiaugiausi, kad Vasarytei pagerėjo akimirksniu – buvo pirma diena visai be temperatūros, o naktį nepakilo daugiau 37,5. Vakaris kaifavo tiesiogine šio žodžio prasme, aš supratau, kad mūsų vaikas – tikras tarzanas, gamtos vaikas… Na, mažoji gal ir dėl ne itin geros sveikatos turėjo priekaištų šiokių tokių, o gal jai tiesiog labiau patinka savaitgalis viešbutyje :D :D :D Aš pati pirmą kartą ko gero šią vasarą taip puikiai atsipalaidavau – sodyba vos 10 km nuo Molėtų, bet toks jausmas, kas negyvenamoje saloje atsidūrėm – nežinodamas ten nenuvažiuosi (keliukas veda per neišvažinėtą žolę), nuo kitų sodybų šią skiria tankiai suaugę medžiai ir krūmai, kitoj ežero pusėj – nė gyvos dvasios…. Ir dar ką supratau – viskas, su vaikais nebėra taip sudėtinga. Patys paprašo ko nori, daugiau dėmesio skiria vienas kitam… Pasaka!
Vakaris po šios tėčio “pamokėlės” pasiėmęs pagalį vis bandė kalti: “tuk tuk tuk”
Super vakarienė ant laužo. Hmmm….
Kūrybiškumo nestinga – mes gi nesugalvojam, kad kai nėra ryšio, galima pabandyti skambinti su… agurku :)
“Žygis” prie ežero. Savarankiškėja
“Kas čia?” vis dar karaliauja žodyne
Tobulas savaitgalis!
Geriausia mokytis per žaidimą, ar gi ne tiesa? Aš tuo esu įsitikinus! Tik pabandykit vaikui pasakyt “tu padaryk tą ar aną”, “padėk man” ir pan. Kažin… O jei pasakytum “žinai, einam pažaisim”. Gal suveiktų? Šiandien taip nutiko, kad gavau bananų dėžę dovanų. Na tokių, kuriuos reik greituoju būdu suvartot. Spėkit ką įdarbinau (oj, tik jiems taip nesakykit, kad jie dirbo – jie juk žaidė ;)) Sakyčiau po 10 bananų kažkur nulupo – nebloga pagalba, ar ne?
Kas intensyviai dirba…
O kas valgo :)
Spėkit, ką iš bananų galima pasigamint? Šiandien kaip niekada galėjau prisigalvoti daugybę patiekalų – ne tik blyneliai, apkepai, pyragai, bananų duona (be galo skani, deja, tam neturėsiu laiko), bet ir ledai! Ledų bent kelis būdus esu sumąsčiusi. Vienas – ne vienoj mano turimoj receptų knygoj minimas (perpjaunam bananą pusiau, smeigiam į jį ledų pagaliuką, pusvalandį (arba ilgiau) palaikom kameroj, kad apšaltų, per tą laiką pasidarom karšto šokolado (jo gaminimo būdų yra pačių įvairiausių, kiekvienas renkasi pagal save), išimam bananą, apvoliojam jį karštame šokolade, galim pabarstyti kokosais, maltais riešutais ar spalvotais pabarstukais, kad linksmesni ledai būtų). Kitas būdas dar paprastesnis – sutrinam bananus trintuvu, dedam cukraus, natūralaus jogurto, viską išmaišom, sudedam į indelius ir paliekam kameroj sustingti. Skanaus!
Neabejotinai Vasarės “PATI”, o Vakario “MANO”.
Pirmadienį Vakaris į darželį ėjo vienas, Vasarytė dar šiek tiek sirguliavo, tad liko namuose su manim. Vakariui tądien stresas buvo, vis sesės ieškojo. Auklėtoja surado zuikį (Vasarė darželį “zuikis” yra), davė jam, kad parvežtų sesei. Jis juo taip džiaugėsi ir vis ant zuikio kartojo “sesė”, “sesė”. Klausiu Vakario, ar zuikis sesei? Sako “taip, sesei”. Grįžtam namo, pamato sesę, nueina. Sakau “Vakari, duodam zuikį sesei?”. Vakaris: “Ne, MANO”. Va taip.
Prieš keletą savaičių (!) pro mūsų namus “prašvietė” fantastiško grožio didelė dviguba vaivorykštė – pirmoji matyta šiemet ir viena didžiausių kiek man teko regėti. Deja, mano fotografavimo įgūdžiai menki, tad perteikti viso grožio nepavyko. Praeitą savaitę, tiesa, apsilankiau fotografavimo kursuose, tad tikiuosi, nuotraukų kokybė pagerės. Nors ką ten per tas kelias valandas galima išmokti… praktikos juk reikia dabar, o jai ir laiko.
Įsibėgėja krikštynų metas, va sąrašiukas ką daugiausiai pas mus perka krikštynoms:
Nr. 1 Supamai arkliukai – pirmoji vieta be konkurencijos. Kas žalius, kas oranžinius, kas visai nedažytus, kas brangiausius, kas pigiausius, vienu žodžiu visokius! 
Nr. 2 Vežimėliai – populiariausi raudoni, antroj vietoj balti. Perka ir berniukams, ir mergytėms, ir mažesniems vaikučiams kaip stumduką ir didesniems vežioti lėlytes ar kaladėles bei meškučius, naudojamas ir žaislams susidėti.
Nr. 3 Medinės sūpynės – viena populiaresnių prekių krikštynoms, ypač vasaros metu. Patogios naudoti tiek namuose, tiek lauke, brangesnės sūpynės geros tuo, kad paaugus vaikučiui galima nuimti šonus ir suptis tiesiog apkabinus arkliuką. Tinka vaikams nuo 6 mėn iki tol, kol telpa ant sėdynės atsisėsti :)
Va tai toks medinio arkliuko tas krikštynų TOP5, mūsų vaikai turi arkliuką, vežimėlius ir kaleidoskopą, šildukas laukia savo eilės - manau, kad Kalėdom gaus dovanų, nes minkštus žaislus mėgsta labiau, nei aš galvojau, kad jiems patiks.
Na, juokauju taip, bet “savo” vaikus jau vienos rankos pirštų suskaičiuot nebeužtenka – du savi, viena krikšto dukra Agnė, jau užaugus, vienas krikšto sūnus Ignas, dar mažiukas ir viena būsima krikšto dukra – dar mažesnė. Penki! Ot kad galiotų daugiavaikės mamos socialinės garantijos :D :D :D
Vasarė, Vakaris ir Agnė, kuri pas mus leidžia šią savaitę. Su tais paaugliais taip yra – prie kompiuterio visa diena arba skaitant knygą… :)
Ignas
Ir Emilija – būsimoji krikšto dukrytė.
