Labai gerai jaučiasi mano amplua.
Tik va dėl to kad išsižiojus vaikščioja gali tekti operuotis, šiandien kaip tik žinosime, važiuojam po pietų pas gydytoją.
Beje, jai ką nors jai pasakau padaryti, pvz. susitvarkyti savo daiktus, ji man sako: “mama, nenervink manęs nuo pačio ryto”.
Vasarės kalboj labai populiarūs tokie posakiai:
Klausiu Vasarės kaip ji nuėmė nuo naujų kojinių pakuotę:
-Tik plėšt plėšt ir viskas.
****
Pasakoja kaip ji užaugo:
-Tik augt augt ir užaugau.
***
Vasarė prašo brolio kad mane pakviestų.
-O kaip pakviest?
-Tik kviest kviest ir pakviesi.
***
Dar yra buvę ir toks:
Tik šikt šikt ir viskas…
Visos šnekos vis dar be R raidės
Vakarį žadinu ryte į darželį:
-Vakari, keliamės…
-Mama, dal nekeliamės…
***
Vasarei liepiu nelakstyti po namus nuogai, o apsirengti, nes vėsu:
-Mama, aš tingiu. Aš patinginsiu il tada apsilengsiu.
****
Vasarės pati mėgstamiausia spalva rožinė. galėtų gyventi rožiniam kambary, vis žada kad užaugus nusipirks rožinį telefoną, o viskas rožinės spalvos jai yra tobulybių tobulybė. Aš klausiu, kokia spalva dar be rožinės patinka:
-Mėlyna. Dal laudona. Dal geltona. Dal žalia. Il dal tėtis.
****
Vasarė:
-Mama, nelįsk, čia mano leikalai.
****
Vakaris:
-Sese, atvalyk, gelą (=gerą) knygą palodysiu.
***
Vasarė nesusidėjo į vietą savo daiktų, aš supykau.
-Mamyte, gal einu aš į lauką tau gėlę nuskinsiu, kad pikta nebūtum.
***
Mažesnį Vakario dviratuką iškeitėm į didesnį, irgi balansinį. Parvežu namo, reikia dviratį surinkti. Kalbam, kad tėtė namo grįžęs surinks, sukonstruos. Vakaris visą vakarą džiaugiasi:
-Glįž tėtė, man dvilatį sukondensuos.
Su tuo apsikirpimu/apkirpimu tai panašu kad prisikalbėjau. Sekančią dieną po blogo apie tigrą Vasarė vakare mano ir Tomo akivaizdoj pasiėmė žirkles, pakėlė plaukų neblogą sruogą ir ją tiesiog nukirpo krykštaudama: “mamyte, paziūlėk, aš kilpėja!”. O iš paskos ir brolis tą patį padarė…
Lyg mano įrašą būtų perskaitę 
Mes pusė vasaros namie, pusė darželyje (apie jį gal kada nors brūkštelsiu – nuo vasaros pradžios vaikai jau lanko darželiuką), retkarčiais – pas auklę svečiuose. O laiką namie “stumiam” įvairiai – aš dažniausiai dirbu prie kompiuterio, o vaikai lipa sienom. Tom gerom dienom, kai atrandu pusvalandį, diena būna sėkmingesnė. Pavyzdžiui:
Na, gal želės darymas ir ne eksperimentas, bet geresnio žodžio tam neradau 
“Mamyte, taigi blolis nolėjo būti tiglas…” (=”Mamyte, taigi brolis norėjo būti tigras…”). Pastaruoju metu nemažai tokių kadrų namuose galiu prifotografuot. Su nerimu laukiu kada sugalvos kirpyklą pažaist ir vienas kitą apkirpti 
Autorė stovi už modelio nugaros:
Lyja lyja lietus
Per karaliaus pietus
Karalienė verkia
Karaliukai knarkia
O karalius po stalu
Geria vyną su draugu
Nors pas mus greičiau kad karalius su karaliene žiūri pro langą, karaliukai duodasi per patį lietaus įkarštį…
Guminiai batai ir skėtis – greičiau stiliaus detalė, o ne kažkas kas atlieka apsauginę funkciją.
O, taip! dainuoja kada tik gali (ir kada negalima taip pat). Ypač Vakaris. Ir šoka. O jei esam kartu kokiam koncerte, žiūri į užlipusius ant scenos – net seilė tysta. Pasitaikius progai taip ir stengiasi ant scenos užlipti 
Kadangi savo tokio amžiaus neturim, ieškom svetimo 
Fotografuosim kitą savaitę Vilniuje.
Organizatoriai: www.asmeninesfotosesijos.lt ir www.medinisarkliukas.lt
