Egiptas I

Į Egiptą išskridom ryte – lėktuvas kilo 8 valandą. Mano nuomone tai pats geriausias laikas skristi su vaikais, kol jie dar nepervargę. Tikėjomės blogiausio (verks, skaudės ausytes, nevalgys ir t.t., nes vis tik skrydis truko beveik 5 valandas), o gavom geriausia – prieš pradedant kilti Vakaris užmigo ir valgė krūtį, o nuo to momento kai pradėjo keisti slėgį Vasarytė taip ir liko išsižiojus, kol užmigo pakilus lėktuvui. Atsikėlė, pažaidė, vėl pavalgė, leidžiantis vėl miegojo… Išvis super. O dar mūsų vaikai kaip kokie beždžioniukai – tetos aplink sėdinčios tik ir kėsinosi visą laiką paimt palaikyt. Traukia jie žmones kaip magnetas nors tu ką. Ir kuo teta daugiau sidro išgėrus, tuo drąsiau ir įkyriau lenda prie tų vaikų. Na bet lėktuve tai dar niekis buvo, palygint su tuo kas laukė Egipte ;) Kas buvo su vaikais, tas žino, kaip jie ten juos šnekina, kalbina. Reik prisiruošt ir jau imt pinigus – pažiūrėjai 1 euras, nusifotkinai 5, nes ir Lietuvoj tas pats :) :) :)

Linksmuoliai lėktuve

Nuskridus laukė nelabai malonus dalykas – papuolėm tiesiai į smėlio audrą. Vėjas stiprus, smėlio pilna, pučia į akis, lagaminas visas purvinas, vežimas dar purvinesnis… Vieną akimirką pagalvojau, kad jau noriu namo :) Na, bet nuvažiavom į viešbutį, nusiprausėm ir nuotaika iškart pagerėjo. Nekeliaut į Egiptą skridom, o ilsėtis, todėl norėjosi ir viešbučio padoresnio (bet už nedidelę kainą, kas be ko ;)). Ir mums, manau, pavyko tokį gauti.

Ilsisi po kelionės…

Pirmas pora dienų buvo vėjuota, bet gal ir gerai, nes vaikai lengvai adaptavosi ir aklimatizavosi

Pratęsiu rytoj, labanaktis :)