Tėtis jau pasigyrė, kad TA didžia tėčio dienos proga buvo išlėkęs į žvejybą. Ir netgi gavo po viso to reikalo posmelį neblogą pasnausti. Ir pietus. Ir t.t. O sekmadienį mes buvom “Ančiukų lenktynėse”. Šis labdaros renginys, organizuotas klubo Rotaract, vyko jau berods šeštą kartą, pernai pačiam renginy nedalyvavom, nes gulėjom ligoninėj, bet ančiuką vieną nupirkę buvom. Šiemet ne tik ančiuką pirkom, bet ir sudalyvavom. Aišku, tuo metu mūsų mažiai labai labai norėjo miegot, tai beveik visą laiką praleidom ne šventėje, o prie krioklių, kurie stulbinamai gerai veikė miegančius vaikus! Šiaip ar taip ančiukas neatplaukė pirmam priziniam šešete, šį kartą mums taip puikiai nepavyko, kaip praeitą savaitgalį ropliukų varžybose, kai Vakaris iškovojo antrąją vietą. Aišku, dalyvių šįsyk buvo daug daugiau, nei kai kovojo Vakaris (25 dalyviai), o ir vienas vyrukas daug kartų padidino savo šansus laimėti nusipirkdamas 50 ančiukų (taip ir buvo – trys prizinės vietos jo iškovotos iš šešių). Na, bet vis tiek – laikas praleistas puikiai, 50 Lt nukeliavo ne upėn, o tikėkimės tikrai labdarai.
Na, o čia dar prisiminimai iš šiemetinių “Kūdikių lenktynių”. Viskas buvo puiku, gal šiek tiek užsitęsi su prisidėjusiais dviem papildomais ropliojimais, gale jau vaikai tapo tikrais zirzliukais. Na ir šiokia tokia suirutė su apdovanojimais. Bet šiaip visai nieko. Viso buvo 25 dalyviai, ropliojo vienu metu po 5, o paskui finalas. Iš pogrupio į finalą pateko po vieną, tarp jų ir mūsų mažius. Čia reiktų paminėti, kad gal iš streso, nuovargio, dėmesio, garsios muzikos ar dar ko pogrupiuose kova galima sakyt nevyko – praktiškai visi vaikiukai iš savo vietos net nepajudėjo. Čia tikrai buvo svarbiau vaiko drąsa ir komunikabilumas, o ne jo greitis… Aišku, finale jau reikėjo ir savo vikrumą parodyti :) Tiesa, papildomam ropliojime leidom ir Vasarytei pasireikšti, bet buvo taip, kaip ir tikėjomės – mergina labiau žavėjosi kitais vaikais, pozavo fotografams, o ne skubėjo pas tėtį ir brolį :D Tiesa, finale Vakaris susigundė irgi ne tėčiu ir sese, o žaisliukais-kubeliais, kuriuos atsinešė kita mama. Tokius žaisliukus mūsiškiai turėjo, kai buvo maži ir juos labai mėgo :) Vienu žodžiu sudalyvavom, turim gražių prisiminimų, diplomą dedam į stalčių, dovanas sunaudosim vienaip ar kitaip…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.