Meilės diena ir darbelis širdelė

Mildos dieną simboliškai, bet atšventėm ir mes. Jei vasario 14 švenčiam dviese, tai, pagalvojau, kad lietuvišką šios šventės atitikmenį galim atšvęsti ir keturiese :)

Kai visi vasario 14-ąją švenčia meilės ir už jos slypinčių malonumų dieną bei keikia niūrias lietuvių šventes, niekas nesusimąsto, kad ir lietuviai turi gražią savo meilės šventę ir savo šv. Valentiną – dievaitę Mildą. Tai deivė, kurią turėjo kiekviena iškili senovės tauta: graikai – Afroditę, romėnai – Venerą, lietuviai – Mildą.

Pamiršę speiguotą vasarį, puikiai galime švęsti meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos šventę. Ji švęstina žieduotą ir saulėtą gegužės 13-ąją dieną.

Profesorė P. Dundulienė spėja, jog Mildos šventykla Vilniuje buvusi ant dabartinio Trijų kryžių kalno, o Kaune stovėjusios dvi Mildos šventyklos. Viena – dabartiniame Aleksote, anuometiniame Svibirgale, pagal tekėjusį Svibirgalos upelį. Kita – alke, Neries ir Nemuno santakoje. Pasak istoriko T. Narbuto, Mildai turėjęs būti skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje esą stovėjusi jos šventykla. Šaltinis: day.lt

Su vaikais ta proga padarėme širdeles tėčiui, paskui jas norėjom slaptai pristatyti (bet pristatėm neslaptai) į tėčio darbą ir visi nuvažiavom vakarieniauti :)

Šiam darbeliui reikės – storesnio popieriaus, medinių iešmelių, klijų, žirklių. Iškerpam dvi širdeles, vieną širdelės pusę nudažom, palaukiam kol išdžius, tuomet tepam klijų ant nedažytų širdelės pusių, dedam iešmelį per vidurį jų, suspaudžiam ir palaukiam, kol išdžius. Aišku, širdeles dar galima visaip kaip papuošti, bet nuo praeito penktadienio aš esu viena su vaikais be pagalbos, tai man viską spėt (vaikai, valgis, namai ir darbas tuo pačiu) yra šiek tiek komplikuota :)