Cirke

Prieš kokias tris savaites (jau!!!!) buvom cirke (Baltijos cirkas berods vadinasi). Na, mano įspūdžiai tikrai ne patys geriausi, tikrai neprimena tokio cirko, kokį ne kartą mačiau vaikystėje ir kuris pasąmonėj su nostalgija susijęs, labiau gal asocijuojasi su Irvingo “Cirko sūnum”. Kas skaitė, tas supranta apie ką aš čia. Auditorija susirinkusi irgi tai atspindėjo, be abejo. Negaliu sakyti, kad nebuvo gerų dalykų, aišku, kad buvo, o vaikams gal ir pats tas kaip pirmam kartui. Išskyrus trukmė – mes išvažiavom po 2 val., o dar buvo nesibaigę, tai dviejų metų vaikams galite įsivaizduoti kaip atsėdėti tokį renginuką.  Aišku, pertrauka buvo, ir atrakcionai, ir kukurūzai, saldi vata, žybsintys žaisliukai ir pan., kaip kitaip pragyvensi iš bilietų, juk tik 17 Lt (atrodo, nes mes nemokėjom) kainavo. Vaikų “topiniai” numeriai su gyvūnais, žinoma (mūsiškiai auga dideli gyvūnų mylėtojai), kai pamatė beždžionėlę tai klykė iš laimės per visą salę :)

Cirkas, tiesa jau išvažiavo, mačiau Alytuj dabar įsikūrė.

Grįžtant namo Vasarė labai stengėsi nemiegoti. Taip stengėsi, kad pašaukta pakeldavo akis, bet akių atmerkt nesugebėjo :)