Į darželį

Nuo šiandien vaikai pradeda lankyti darželį. Taip, taip, ne visai planuotai, bet jau taip išėjo. Jau kurį laiką manęs nebetenkino toks gyvenimas – auklė pusę dienos, aš per tas keturias ar penkias valandas nieko nebespėju, po auklės namai kaip po karo, kol susitvarkai… Jau su Tomu buvom pradėję galvoti, ką daryti, kol auklė vieną dieną pasakė, kad jai kitoje šeimoje pasiūlė visą etatą dirbti (dirbo pusdienį pas mus, pusdienį kitoj šeimoj čia šalia visai mūsų). Manyčiau, gal dar tikėjosi, kad aš daugiau pasiūlysiu, bet aš tik lengviau atsikvėpiau ir pagalvojau, kad va dabar bus gera proga greitai nuspręsti ką daryti. Pastaruoju metu mintį dėl privataus darželio buvom palaidoję, nes ir taip skaičiuojant, ir taip už du vaikus būtų labai dideli pinigai mums bent jau šiuo metu, nes kol kas dirbu tik su Mediniu arkliuku, o visi pinigai lig šiol yra investuojami. Pabandėm nuvažiuoti į valstybinius darželius. Aišku, ten vietų nėra, bet galimybė papulti vis tik yra, aišku, ne dabar, o nuo rudens. Kol toliau tęsiam gero valstybinio darželio paieškas, vaikus laikinai vedam į mano draugės “Zebriuko darželį”.

Prieš pora  savaičių aš kartu su vaikais pabuvau po pusdienį, adaptacija jiems kaip ir nereikalinga, nes dviese visuomet, be to jų socialinis išsivystymas ir bendravimas yra labai aukštas. Praeitą savaitę atostogavome Alytuje pas mano tėtį (apie atostogas vis ruošiuosi parašyti, nes buvo tikrai labai geros, skanios (gi braškės ir žemuogės, o kur dar šviežias medus!) ir linksmos atostogos vaikams (aš dirbau iš Alytaus)). Tad šiandien vaikai pirmą kartą iškeliavo į darželį. Ir iš karto be mamos, o su tėčiu (mano mašina likus Alytuj). Kaip tyčia naktį labai prastai miegojo (gal krūminiai kalasi), keltis nenorėjo, bet nuskambėjus raktiniam žodžiui “važiuojam pas zebriukus” iškart šoko iš lovos :)

Va taip ir iškeliavo su savo kuprinytėmis, su lėlyte Vasarė ir rožiniu zuikiu Vakaris (turi tokį numylėtą).

P.S. Kol rašiau šį įrašą paskambino Tomas, sakė nuėjo į darželį, pasiusiojo (abu be sauskelnių jau senokai - čia dar vienas įrašas, kurį esu suplanavusi parašyt, bet laiko tam neatrandu, gal dabar bus laisviau :)), davė Tomui po bučiuką ir jis išėjo. Jokių ašarų ar zirzenimų.