Vaikiškas spektaklis: “Princesė ir kiauliaganys”

Žiūrėjom šį spektaklį sausio pradžioje, “Lėlės” teatre (tai šio sezono mūsų dažniausiai lankomas teatras). Kad labai mums visiems patiko – negaliu pasakyti, kita vertus mes padarėm klaidą atsivesdami vaikus į spektaklį, apie kurį jie nieko nežino – nei personažų, nei skaitė pieš tai knygos, nei matė spektaklio ištraukų internete, nei klausė dainelių. Entuziastingiausias žiūrėtojas iš mūsų keturių buvo Vakaris. Vasarė turėjo didelių lūkesčių, nes spektaklis apie PRINCESES (kaip bebūtų, Vasarę valdo princesės ir rožiniai dalykėliai ), tačiau nusivylė, kad princesė buvo ne su rožine suknele, tad jai labiau patiko dvaro dama, kuri vilkėjo būtent rožinės spalvos suknelę… Apart suknelių Vasarės spektaklis nelabai užkabino, todėl maždaug du trečdalius laiko ji sėdosi, stojosi, ėjo nuo Tomo kelių ant mano kelių ir t.t. Būtų nepamaišius užkandėlė, bet, kaip tyčia, tąkart nieko nebuvom įsidėję.

Kas gerai spektaklyje? Dainelės, vienareikšmiškai. Apskritai visuose spektakliuose būtent jos daro vaidinimus šiltus, jaukius ir įsimintinus (žinoma, kai nedainuoja pagal fonogramą). Kostiumai ir dekoracijos.

Nesakau, kad spektaklis buvo blogas, tiesiog mes jam nebuvom pasiruošę, o ir vaikai gal truputį per maži (kita vertus pernai VMT žiūrėjom spektaklį apie krabą, kur panaši tema gvildenama, pasiruošę jam taip pat nebuvom, bet visi smagiai pažiūrėjom). Kita vertus labai dvejojau ar pirkti bilietus į šį spektaklį, bet patikėjau kasininkės žodžiais, kad vedasi ir mažiukus ir visiem labai patinka Kad vedasi mažiukus tai sutinku, bet šį spektaklį kaip niekad daug girdėjosi kėdžių daužymo ir šnabždėjimosi.

Nuotrauka iš ČIA.