Auklės paieškos

Ne, auklės nebeieškom, jau suradom. Nuo šios savaitės turiu po keletą valandų laiko sau, nes auklė kelios dienos jau dirba pas mus. Bet oj kokių variantų skambino, rašė…

Tomo didžioji diena

Vakar nuo pietų po namus laksčiau kaip pamišus – vakarienė, štrudelis, apsitvarkyt, vaikus papuošt, dovanų dėžę “padekupažint”. Spėjau kaip tik laiku viską iki Tomo grįžimo :)

Tai vat, atšventėm Tomo jubiliejų – ramiai, keturiese pavakarieniavom, išgėrėm kas vyno, kas kokteilį, o kas arbatos, ir žiūrėjom, kokia dovana dėžėj slepiasi :) Ech, kokią poemą aš jam vakar ta proga rėžiau telefonu, gaila, kad neįrašėm :D

Va kokią dovanų dėžę su vaikais padarėm

  

Savaitgalis Žemaitijoje. Pabaiga

Tikiuosi jau viskas bus su šiuo rašiniu, nes jau baigiu išsikvėpt :)

Visas atostogas taip ir važinėjom Kretinga-Klaipėda-Palanga ir t.t.

Pirmadienį praleidom Palangoje – pasivaikščiojom botanikos sode, pašėrėm antytes, ir, aišku, tradicinės Palangos nuotraukos – prie “Eglės žalčių karalienės”. Tik va mums nesigavo visiškai tradiciškai – vienas šeimos narys (t.y.) aš fotografavo, kitas (t.y. Vakaris) miegojo, o va pozavo tik du iš keturių :)

Antyčių šėrimas visuomet šventė ne tik vaikams, bet ir mums. Ilgą laiką turėjom tradiciją jas maitinti Sereikiškių ar Pavilnio parkuose, ar šiaip kur tik jas rasdavom :) Ir dabar šią tradiciją kartais palaikom, reiks atgaivint vėl (buvo kassavaitinis ančių šėrimas) Ir šiaip dar keletas vaizdų iš parko:

Toliau mūsų maršrutas vedė į pajūrį. Ten kaip ir visuomet – vaikai tiesiog kaifavo. Beje, visam pajūrį neradau parduotuvėse pirkti smėlio žaislų, tad teko pasitelkt išmonę ir tinkamų rakandų ieškoti indų skyriuje :) Ir visai neblogą sprendimą radom (viso 1,5 Lt)   Toliau – pasivaikščiojimas ir pietūs mūsų pamėgtoje ukrainietiškų patiekalų kavinėje “Žvaigždė”. Vežimas – daiktams vežti :)

Pavakary išbandėm pasivažinėjimą su dviračiais. Vaikams kėdutėse teko sėdėti pirmą kartą, nepasakyčiau, kad buvo itin sužavėti, ypač pradžioje, bet manau, kad tokių keletas pasivažinėjimų, patogesnė kėdutė ir viskas būtų OK. Reiks rimtai pasvarstyti apie dviračių įsigijimą…  Na ir vakarą praleidome “Vienkiemyje". Smagi vietelė, ypač turintiems vaikų – šalia stalų didelė pieva, aptvertos vištos, triušiai. Mūsiškiams gyvūnai bet kokie yra kažkas toookio, tad sąmoningai renkamės vietas, kur jų galima pamatyti. Jau dabar moka atkartoti ne tik kaip sako karvė, ožka, avis, katė, šuo,  bet ir tokius gyvūnus kaip beždžionė, šernas, ežiukas, vilkas ar meška… Turim tokią knygutę su gyvūnais, kurią dažnai pavartom, o vaikai visuomet lieka sužavėti.

   

Va kaip ten viskas daugmaž atrodo – be gyvūnėlių pilna atrakcijų vaikams:

Kaip ir kiekvienas vakaras šis baigėsi taip pat: Na o kitą dieną oras atvėso stipriai, bet vis dar buvo labai tinkamas pasivaikščiojimui pajūrio taku, pietums mėgstamoje kavinėje, vakare dar užsukom į Skuodą (turėjau reikalų), ir prieš jų naktinį miegą išvažiavom namo… 

Ech, daugiau tokių savaitgalių :)

Savaitgalis Žemaitijoje 2. Delfinariumas, jūra…

Reik užbaigt pradėtus darbus, argi ne? :) Tęsiu savo pasakojimą, apie mūsų klajones po Žemaitiją.

Labai norėjom aplankyti Emilės, Dovilės ir Tomo šeimynėlę (taip taip, Tomų mūsų draugų tarpe nemažai) :), tad nusprendėm su jais kartu nulėkti iki “Delfinariumo”. Ir dvejojom su vaikais važiuoti (o jei neišsėdės), ir manėm, kad viskas bus OK, nes mūsiškiai – visiškai pamišę dėl gyvūnėlių. Ir neprašovėm. Visas 45 minutes aktyviai domėjosi tuo, kas vyksta, plojo ir šiaip buvo pakerėti to, ką matė. O matė daug – delfinų krepšinį, šokius, dainavimą, jūrų liūtus, ruonius ir visko jau net nepamenu. Beje, nuotraukų – devynios galybės iš šio renginio, nes Tomas pleškino nesustodamas, tačiau kokybiškų ne taip ir lengva rast. Neįsivaizduoju ką ten galima nufotografuot su paprasta muiline…

Mažoji žiūrovė :)

Iš karto po šios pramogos ėjom prie jūros. Beje, mūsų pasivažinėjimai vežimu dažniausiai, kai vaikai nemiega, baigiasi taip:

Vanduo Smiltynėj ne pats švariausias – žydi, o ir š… plaukiojantį teko pamatyti :S Nu vienu žodžiu. Bet svarbiausia, kad vaikams ši pramoga labai patiko – lakstė nuo vandens į krantą ir atvirkščiai, kasė smėlį, lipo į iškastas duobes ir panašiai. Įspūdžių iki kaklo, tai jau tikrai.

Vasarę ne kartą teko parnešt nuo kitų vaikų, mergina tiek nori kompanijos, kad kai tik randa kokį vaiką, tai ir lekia iš paskos. Su Emile (2 m.)

 Ech, žiūriu kad pasakojimą teks pabaigt per trečią kartą. Net neįtikėtina, kad tiek daug per keturias dienas nuveikėm :)

Savaitgalis Žemaitijoje

Nespėju aprašyt vieno savaitgalio, o žiūrėk jau trečias eina :) Laikas bėga kaip pasiutęs, šiandien už lango jau gūdus ruduo, o dar užpraėjusį savaitgalį maudėmės jūroje… Sunku patikėt, kad oras toks permainingas gali būti. Na, tai galų gale papasakosiu apie užpraėjusį savaitgalį, kurį praleidom Žemaitijoje.

Mintis vykti į pajūrį brendo jau seniai, bet Tomas vis tam prieštaravo. Šeštadienį turėjo ten vykti jo giminės susitikimas, tai jis kaip užsuktas man kartojo, kad važiuojam tik į tą balių, o prie jūros ne. Ehm, trenktis su vaikais į kitą Lietuvos kraštą tai kažkas nei šio nei to. Tuo labiau, kad 4 val kelionė tai jau šis tas, ar ne? Jau jei važiuojam ten, tai pasiliekam bent keletą dienų, aš vis zirziau, kol galų gale Tomas man nusileido… Dienotvarkė buvo itin įtempta, norėjom ir vienus, ir kitus draugus aplankyt, ir prie jūros, ir į balių, ir aš dar šiaip reikalų turėjau, tai net nepajutau, kaip greitai laikas pralėkė. Beje, kuo intensyvesnė veikla, tuo nuotraukų mažiau, kažkaip nedaug prifotografavom šį kartą… Bet apie viską – nuo pat pradžių.

Planavom išvažiuoti trečiadienį ir grįžti sekmadienį, bet Tomui buvo svarbus renginys ketvirtadienį, tad išlėkėm penktadienį, o grįžom antradienį. Pačiu laiku, nes kaip tik antradienį atvėso. Labai gi jau norėjom pamatyti Eglės ir Lino mažąsias damas – Smiltę ir Kariną, nes šeštadienį jie jau iškeliavo į Airiją. Suspėjom kaip tik laiku – į atsisveikinimo vakarėlį :)

Kitą dieną pusdienį pabuvom pas Eglės tėvelius Kretingoj ir vykom į Tomo giminės balių, oras buvo puikus, žmonių visa minia, graži gamta ir etc. Nuotraukų neturim nei iš pirmos dienos, nei iš giminės baliaus, tik iš rytmečio Kretingoje:

Negalėjo atsiplėšt :) Reiks gal padovanot kokį mažą pianinuką :)

Va kokius akinius radom :) Mūsiškiai – akinių mėgėjai, žino, kad galvą reik užlenkt, nes kitaip akiniai krenta :)  Dideliam baseine maudytis daug smagiau, nei vaikiškam Apie antrą atostogų pusę reikia parašyti atskirai, nes nuotraukų ten jau, kaip ir veiklos, netrūko :)

Prieš miegelį

Po to, kai nutraukiau liepos pradžioj maitinimą Vakario, niekaip neradom pienui pakaitalo – karvės pienuko ir mišinio nė į burną neėmė, o šitiems mažiukams kalcio taip trūksta… Visai atsitiktinai išbandėm pasukas (kur būna su spanguolėmis ar avietėmis) ir… nepatikėsit, nuo tada, kai paragavo, net dreba pamatęs buteliuką :) Tapo didžiausiu delikatesu, aišku, per dažnai neduodu, kad ir kitą maistą valgytų (viena iš priežasčių, dėl ko nutraukiau maitinimą – nieko be krūties neėmė į burną). Vieną vakarą Vakaris vakarieniavo terasoj – va taip vat:

Vasarė savarankiškai geria iš buteliuko tik dieną, vakare buteliuką jai būtina palaikyti, pati nelaiko :) Tikra damutė, pradeda ilsėtis dar neužmigus :)

Atspėkite šių trijų kukulių amžių nuotraukoje! :)

Vaikų apsilankymas darbe

Vieną gražią dieną Simona su vaikais padarė siurprizą - atvažiavo manęs aplankyti į darbą :) Vaikams ypatingai patiko darbo stalas!

Tikri verslininkai su skaičiuotuvais :)