Vaikai ir šiuolaikinės technologijos

Prieš savaitę dalyvavau Login konferencijoj. Buvo šis bei tas ką sužinojau įdomaus, bet labiausiai tai mane sukrėtė (ko gero teisingiausias žodis) vaizdas iš ryto – maždaug 2000 žmonių prieš jai prasidedant sėdėjo įnikę į savo išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ar planšetes. Apie brandus jau nekalbėsiu, bet savaime aišku, Ipad, Apple ir panašiai. Ir pagalvojau – tai ką aš matau šiandien čia, tai yra mūsų rytdiena ir tokį vaizdą  po keleto metų matysiu tiesiog gatvėj…

Visuomet buvau iš tų mamų, kurios propagavo ekologišką motinystę ir labai domėjosi Valdorfo pedagogika (pastaruoju metu ja domiuosi mažiau dėl vienintelio dalyko – aplinkos skurdumo), ilgai maniau, kad jau mano vaikai tai nežiūrės filmukų, nežais kompiuteriu bent iki 5 m. ir ilgai neturės telefono…. O, bet, tačiau – realybė kiek kitokia. Pasaulis skrieja. O mes skriejam kartu su juo to net nenorėdami, bet neišvengiamai. Kaip tik prieš kokį mėnesį perskaičiau viename verslo leidinyje apie kartų kaitą. Ne, ne apie mamas, močiutes, o apie mus  ir visai nedaug jaunesnius paauglius 12-18 m.. Ir žinot kas ten buvo parašyta – beveik tas pats, kad mes prieš paauglius esam senukai! Paauglių karta už mus yra jau pranašesnė! Jie sugeba padaryti daug daugiau, daug greičiau… Jau visų jų pranašumų ir nebeišvardinsiu.

Suvedus straipsnį ir konferencijos patirtį padariau tokią išvadą (ko gero viduj jau buvau padarius ankščiau, nes vaikai jau kurį laiką gauna pažaisti su mano išmaniuoju telefonu, o ir filmukus žiūri, bet tik dabar susidėliojo ir ramiau pasidarė) – kad reikia priimti besikeičiančią aplinką ir jos iššūkius bei prisitaikyti prie jos. Ką jau kalbėti - juk mano pačios 70% dienos laiko praeina prie kompiuterio… Tomas šiuo klausimu buvo konservatyvesnis, bet įtikinau jį labai greitai - “Nebūkim bambekliai senukai! Priimkim iššūkius XXI a. tėvams”. Ir galiu

Taigi, planas toks:

leisti vaikams žaisti išmaniuoju telefonu kartą per dieną pasirinktą žaidimą (Vakariui ptinka Tom cat, Vasarei – burbulų šaudymas)

kasdien po 20 minučių – mūsų išrinktas filmukas per pc (kol galim renkam mes, bet visuomet bus galima panaudoti gudrybę: “Kurį nori žiūrėti - šitą ar šitą?”)

Dar laukia eilė nešiojamui kompiuteriui, bet vis atidėliojam šį reikalą.

TV baubo nebijom, nes tiesiog… neturim televizoriaus :)

Beje, vargas švietimo įstaigoms (tiek ikimokyklinėms, tiek visoms kitoms) ir ugdytojams, kuriems dabar sunku prisitaikyti prie besikeičiančių ugdymo sistemų, bet neišvengiamai reiks prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų.

Žemės valanda

Mes dalyvaujam, o jūs? Manyčiau labai graži akcija, jei vyktų kartą per mėnesį, tai oj kiek pinigų per pasaulį ir naftos sutaupytumėm.

http://www.zemesvalanda.lt

Gandrinės

Atsimenat tokį eilėraštuką?
Gandrai, gandrai, ga ga ga,
Tavo pati ragana.
Išvažiavo žagarų
Ir sugrįžo be nagų
Lengvas, gerai įsimenamas, o šiandien pti geriausia diena jį mokytis, juk šiandien - gandrinės! Mes šios šventės nešvenčiam, bet najam eilėraščiui mokytis su vaikais - labai gera pradžia :) O čia trumpai kas tos gandrinės yra:

Blovieščiai arba Gandro šventė Apytikriai šią dieną į Lietuvą parskrenda gandrai. Gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams. Šia diena prasideda šiltasis metų pusmetis. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Be to, kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai. Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti. Šeimininkės Gandrinių dieną atsikeldavo labai anksti (kad visus metus būtų sveikos ir stiprios) ir ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles. Bandeles dovanodavo ir kaimynams. Tikėta, kad tuomet javai gerai dygs. Ūkininkai šią dieną apžiūri javų sėklas, pažarsto rankomis, tarsi žadindami apsnūdusią per žiemą grūdo gyvybę. Šią dieną buvo draudžiama taisyti tvoras, kalti bet kokius kuolus, vežti malkas ar pagalius iš miško (kad kartu neprisivežtų gyvačių). Nepatartina ko nors skolinti, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų. Straipsnis iš: http://day.lt/straipsniai/gandrines

Batai

"Batia batia batia" - žodis, kuris konkuruoja su "niamu niamu niamu", o eilėraštis "Mano batai buvo du" su "Du gaideliai" (du gudiagu) :)

Vakaris dar kaip Vakaris, bet Vasarė tai visiška batų maniakė - jei prekybos centre pamato batų parduotuvę, tai kol nenueis gali ir ant žemės kristi su garsiais klyksmais. Vakar parvežiau guminių batų į parduotuvę, aišku, ir vaikams nupirkau po porą, tai visą dieną nenusiėmė :) Vasarė, tiesa, jau guminius botus moka pati ir užsidėti (rengtis/nusirengti - dar vienas jos hobių).

Dar vienas spektaklis "Karalaitė ir pincas krabas"

Sekmadienį žiūrėjom spektaklį Vilniaus mažajam teatre "Karalaitė ir princas krabas". Man patiko :) Pastebėjau, kad šio teatro spektakliai vaikams išsiskiria subtiliu humoru, įdomiom ir suprantamom istorijom bei gausiais muzikiniais intarpais, kas vaikams, ypač mažesniems labai patinka.
Spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų, su tuo ir sutinku, ir ne - taip, tik didesni vaikai gali suprasti temą, bet, kaip ir rašiau, jame daug muzikinių intarpų bei momentų, lengvai atpažįstamų mažesniems vaikams, tai jei jūsų vaikas gali išsėdėti 45 minutes (mūsiškiai negali, bet spektaklius išsėdi susikoncentravę), tai tikrai nepalikite savo mažesnio vaikučio namie :) Mažesnių žiūrovų tikrai buvo nemažai, bet apskritai kalbant, tai buvo pirmas spektaklis vaikams, kurį žiūrėjo vyresni vaikučiai (mačiau ir jaunimėlio 12-14 m.).
Na, vaikiškų spektaklių lankymas tampa tradicine savaitgaline pramoga, per mėnesį pažiūrim apie du spektaklius.
Šį savaitgalį laukia Stalo teatras ir berods "Gandro dovana". Kas kartu? :)

Darbelis ant... pilvuko :)

Tiksliai negalėčiau pasakyt kas autorius (nes esu baisiai užsiėmus mama, kuri su vaikais nebepraleidžia tiek dag laiko kiek anksčiau) - Vakaris ar Vasarė, bet piešta ant Vakario pilvo. Nors žinant, kad dažniausiai panašias idėjas žarsto Vasarytė, tai ko gero bus jos ir mintis, ir įgyvendinimas :)
p.s. fotkinta prieš pora mėnesių - dabar piešiniai išraiškingesni :)

Sniegelis arba lietutis

Mūsų auklė turi gebėjimą prigalvoti vaikams veiklos, darbelių ir tiesą sakant su jais žymiai daugiau užsiima nei aš. Na, kad ir naminis plastilinas – iki šiol pirktinio nesu pirkus, visuomet vaikai lipdo su jos gamintu. Recepto tiksliai nežinau, bet deda miltų, druskos (kad neskanu būtų) ir pirštukų dažų (kuo nenatūralesnę, sakė vaikai mažiau (pvz mėlyną) deda į burną), berods keli lašai aliejaus. Tešla tinkama naudoti ne vieną dieną, tereikia ją laikyti šaldytuve, kad nepradėtų rūgti.

Na, man telieka ją ištraukt iš šaldytuvo, palaikyt kad sušiltų iki kambario temperatūros, padalint pusiau ir duot vaikams žaisti. Žaisti be tikslo greit nusibosta, todėl šiandien darėm sniegelį, t.y. plėšėm mažais gabaliukais plastiliną (nors jie jau gabūs ir sudėtingesnes užduotis atlikti).

Tiesa, su vaikais mes turim tokią tradiciją – rytais prausiamės didelėj kriauklėj, iš kurios niekuomet nenori išlipti, bet priešais yra dėmesio “užkalbėtojas” – langas. Tai kai susiruošiu juos išlaipinti iš prausyklos, sakau “pažiūrim koks lauke oras”. Ir tada matom arba saulytę, arba sniegelį, arba lietų – visus šiuos moka ženklais parodyti. Todėl šie gamtos reiškiniai tiek darbeliuose, tiek knygose sukelia daug džiaugsmo…

Niamu niamu niamu!!!!

Po roto vaikai valgo kaip išprotėję – pavalgo, nusineša indus ir atlekia šaukdami “Niamu niamu niamu!!!!” Jau nekalbu apie tai, kad pusryčiams, pietums ir vakarienei – suaugusio žmogaus porcijos, o kad būtų greičiau dažnai valgo rankomis. Valgymas dabar – geriausias žaidimas, pomėgis. Vasarė per savaitę po ligos sugebėjo priaugti pusė kg, nors didžiausias kada nors priaugtas svoris buvo 700 gr per mėn. (labai mažo svorio naujagimiams tas būdinga), tai dabar mūsų mažoji jau nebe liesutė, o burbulas pasidarė! Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad žodis “niamu niamu niamu” šiuo metu yra tarp dažniausiai vartojamų :)

Medinis arkliukas

Idėja mano, įgyvendinimas Tomo ;) O daina iš mano vaikystės prisiminimų - Neringa Nekrašiūtė "Medinis arkliukas", vaikams patiks tikrai!

Nuotraukos iš www.medinisarkliukas.lt

Kaziukas

Į Kaziuką vaikams nuvykti nepavyko – juk ką tik buvo po ligos… Užtat aš su Tomu nusiplūkiau, kaip žinia mums buvo nemažai reikalų dėl parduotuvės – vieniem nuvežt žaislus, iš kitų paimt, su trečiais tiesiog pakalbėt… Galvojom per valandžiukę kitą prasisuksim, bet užtrukom beveik visą dieną… Grįžom nusiplūkę, bet nepamiršę vaikams parvežti riestainių. O kiek laimės buvo! Vakaris šių “karolių” dvi dienas nenusiėmė :)

Moterys

Už pačias pačiausias – už mus! Radau šitą internete ir negaliu nepasidalinti  :)

Ligoninė

Praeitą savaitę man Tomas padovanojo naują telefoną. Sekančią dieną jau turėjau progą išbandyti telefono fotoaparatą, deja, ne pačioj geriausioj ar įdomiausioj vietoj - ligoninėje… 

Praeitą savaitę Vakaris pradėjo viduriuoti, po kelių dienų Vasarė vemti… Užkilo temperatūra, skysčių beveik vaikai negėrė, dingo jėgos, todėl atsidūrėm ligoninėj… Diagnozę jau buvau numačius – rotas. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, tai ne vienintelė bėda, užklupusi Vasarytę – jai rado itin aukštą CRB, kuris rodo stiprų uždegimą. Pakabino lašelinę, kuri Vakariui lašėjo 12 valandų, o Vasarytei net 17, kitą dieną temperatūros jau nebuvo, vaikai pakankamai greit atsigavo. Bet priežastis Vasarės blogo kraujo tyrimo ir neišlindo. Tiesa, Santariškėse sugebėjo per tris dienas apžiūrėti trijų sričių specialistai, Vasarės sveikata taisėsi ir mes penktadienį bandėm išsiprašyti namo. Nesėkmingai – gydytoja pradėjo mus parinti, kad gali kažkas rimto atsitikti, atkalbinėjo nuo važiavimo namo. Sutikom pabūti dar vieną dieną. Situacija nepasikeitė – Vasarei temperatūra nekilo, nuotaika puiki, tiesa, vis dar šiek tiek viduriavo, bet Roto pasekmės jau tokios yra… Šiandien susikrovėm daiktus ir išvažiavom – pasakėm, kad laukti kad kas nors atsitiktų galim ir namie, jei ką grįšim. Tai va dabar laukiam pirmadienio, pasiimam dar vienus tyrimus, pasidarom kraują ir bus matyt kas čia laukia toliau. Bet labai tikiuosi, kad jai gerėja ir paslaptingas virusas/bakterija raukiasi iš mažylės organizmo.

O čia keletas nuotraukų iš ligoninės. Pirma diena liūdniausia:

Po dienos jau smagiau – ir apetitas grįžo, ir nuotaika, ir savi bajeriukai: