Ir tiaip jau trys metai iš eilės, kai birželio pabaigoje-liepos pradžioje laiką mes leidžiam ligoninėj. Prieš du metus – po sunkaus nėštumo ir ankstyvo gimdymo pragulėjom 2,5 mėn., prieš metus savaitę dėl infekcijos ir ausų uždegimo, šį kartą – vėl infekcija ir stomatitas, tam pačiam skyriuj kaip ir pernai ir netgi pas tą pačią gydytoją.
Pirmiausia iš kojų “iškrito” Vakaris. Aukšta temperatūra, viduriavimas, nieko nevalgymas ir atsisakymas gerti skysčių mus iš kart privertė visą bėdą suversti ant roto. Na, šiaip ar taip požymiai visi tokie patys… Man įtarimų baltas pūlinys ant liežuvio nesukėlė, nes prieš keletą dienų Vakaris krito ir parsiskėlė lūpą, tai gi aš pamaniau, kad buvo įsikandęs ir liežuvį. Nesukėlė įtarimų ir spuogelis ant lūpos, o lįst į burną nesugalvojau. Aišku, nevalgymas ir skysčių negėrimas vedė tiesiai į ligoninę. Šį kartą važiavo Tomas. Vos gydytoja apžiūrėjo – stomatitas. Ir labai progresavęs. Ši liga lengviau pernešama, jei nustatoma pačioje pradžioje. Še tau kad nori. Vyrai pabuvo pora dienų ligoninėj su lašeline ir sekmadienį grįžo namo. Beje, per tą laiką taip susidraugavo, kad jei dviese, tai nei manęs, nei sesės reikia. Šeštadienį aš nors ir pergyvenau, bet tuo pačiu ir rankom tryniau – “na, šį kartą sirgs tik vienas vaikas”, labai tikėjausi, kad tai bus pirma liga, kai serga tik vienas. Svajonėse…
Šeštadienį mes su Vasare važiavom sveikinti mano tėčio šešiasdešimtmečio proga. Mano teta – pediatrė. Nuojauta kuždėjo, kad reikia ir mūsų mažę apžiūrėti. Išsižioja – bingo, opelė! Naktį, žinoma, pakilo temperatūra. Gera žinia ta, kad pastaruoju metu gėrė itin daug skysčių bei opelė nustatyta dar neišvešėjus, pačioje pradžioje. Šiandien jau trečia para karščiuoja, o tai reiškia, kad dar dienelė kita ir karščiavimas atslūgs…
Ech, kaip pavargau nuo visų ligų ligelių ir ligoninėj. Vakar pagalvojau, kad vidutiniškai tenka gultis į ligoninę kartą per pusę metų :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.