2012 m. gegužės 24 d.

Knygos vaikams: “Jums, maži ir didesni”

Tai knyga, kuri privalo būti kiekvienuose namuose, kuriuose auga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Ir nesvarbu, metukų ar septynerių. Pamačiau šią knygą ir supratau, kad turime ją turėti savo lentynoje. Išleido dvi gerbiamos mano dėstytojos (nors kai pirkau knygą visai nepastebėjau kas sudarytojasŠypsena).

Sudarytojos: V. S. Glebuvienė ir A. Mazolevskienė.

Daugiau apie knygą čia: http://www.knyguklubas.lt/jums+mazi+ir+didesni.html 

Knygos ištrauka: http://www.knyguklubas.lt/out/1/html/0/dyn_images/0/cdb_JumsMaziIrDidesni_fl.pdf

Puslapių skaičius: 266.

Leidykla: Alma littera.

cdb_Jums-mazi-ir-didesni_z1

Kas man nepatiko: skirstymas pagal amžių. Užtektų skirstymo pagal temas neskirstant pagal amžių. Na, bet gal čia man tik aišku koks skaitinys kokio amžiaus vaikui, gal daugeliui tėvų klausimai kyla, tai tebūnie… Taip pat kai kurie autoriai man nepasirodė verti didesnio dėmesio, pvz. N. Kepenienė. Nesupratau, tikrai. O dar jos knygoje tiek daug!

Kas patiko – gausu lietuvių liaudies tautosakos kūrinių, bet nepamirštami ir nauji autoriai. Skirstymas pagal temas: “Skamba skamba vyturys”, “Vasaros daina”, “Kiekvienas gražus savaip”, “Gerai padarei- sau rasi, blogai padarei – sau rasi” ir t.t. Kai kurios temos – didaktinio pobūdžio. Labai patiko iliustracijos, tikrai labai, galima vien paveiksliukus –žiūrėti (kas vaikam labai patinka). Ir tos temos, iliustracijos - viskas taip parpusavyje dera…

Skaitom šią knygą epizodiškai – išsitraukiam prieš kurią nors šventę, besikeičiant sezonui. Naudojamės kaip kokia enciklopedija. Nemaža dalis praskaityta, nemažai iš knygos eilėraščių išmokta (pamatytumėt kokius koncertus ir vaidinimus vakarais mums Vakaris surengia). Paskutinį kartu su Tomu mokėsi mamyčių dienai, J. Degutytės “Ačiū”:

Ačiū tau, mamyte,

Kad esi geriausia,

Kad visam pasauly

Man pati brangiausia.

Papasakosiu apie siurprizą man. Tomas su vaikais organizavo man siurprizą. Tą patį vakarą, kai įvyko jų pirmoji repeticija ir pasitarimas, Vasarė vakare man išpyškino:

-Mamyte, mes tau dalysim siulplizą: sakysim eilėlastį il dovanosim gėlycių. Ir šypsosi panelė laimingomis akimis Šypsena Per mamos dieną buvo vienas iš nedaugelio kartų, kai eilėraštį sakė labai tuo džiaugdamasi ir laabai aiškiai tardama visus žodžius (paprastai eilėraščiai ir dainos – Vakario sritis). O Vakaris per mamyčių dieną truputį nusivylęs tarė:

-O aš tau nolėjau pasakyti eilėlastį “Tupi zvilblis kamine” Plati šypsena

Vaikas niekaip nesuprato, kas ta mamyčių diena ir kodėl reikia sakyti eilėraštį apie mamytę, o ne tą eilėraštį kurį jis gerai moka ir kuris jam labai patinka Šypsena

3 komentarai:

Eglė rašė...

Užaugau aš su šita knyga, o dabar mano vaikučiai su ja auga. didžiausias skirtumas tarp seno ir naujo leidimo tai, kad iš senosios knygos išmesti tarybiniai eileraščiai, o kai kurios super pasakos pakeistos naujomis dabartinių autorių, deja senos man labiau prie širdies. Labiausiai naujajame leidime pasigendu pasakos apie košę, kuri buvo pati mano mėgstamiausia, vient dėl jos dažnai išsitraukiame ir senąjį leidimą :)

Kristina rašė...

Pilnai pritariu. Ši knyga tikrai turi atrasti vietos kiekvienuose namuose. Knyga vaikams tikrai įsimena ir patinka :)

Anonimiškas rašė...

O man tai nieko gero ta knyga. Didesniems nebeidomi, maziukams tos obuolio pasakos per sudetingos. O siaip tai normaliu pasaku nera, tokiso trumpos, kad vaikai nepasisotina jomis.

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.