Jei paskaitėte blogo įrašą
Tailandas vs Balis, daugeliui vis tiek turėjo kilti klausimų. Tad apie viską nuo pradžių: jau gerą pusmetį (na gerai, beveik metus laiko) garsiai svajojom apie gyvenimo pokyčius. Svajojom gal ne pats teisingiausias pasakymas, reiktų pasakyti SVAJOJAU. Ir daug apie tai kalbėjau. Atrodė, kad esamomis aplinkybėmis tai neįmanoma – daug priežiūros ir įsitraukimo reikalaujantis
verslas, didelė paskola būstui, Tomo darbas, vaikų darželis, iki mokyklos nedaug laiko likę, finansai – vardinti ir vardinti sąrašą galima būtų kol sau nepasakiau STOP. “Nieko nėra neįmanoma” – šitas man buvo kalama į galvą daugybės mokymų ar koučinimo metu. O ir Tomo požiūris į mano FIX idėją “pakeliaukim” pradėjo keistis. Beliko imtis priemonių.
Pirmas dalykas ką padariau, tai pasikeičiau savo kompiuterio darbalaukį i sau pasakiau – kitus metus aš gyvensiu čia. Be streso, be nuolatinio galvojimo kaip uždirbti daugiau ir “gyventi geriau”. Darbalaukis mano toks: