Vasara

Įsivaizduojat – jau beveik pusė šių metų praėjo! Man didžiausias XXI a fenomenas – laiko bėgimas… Ankščiau laiko greitu tekėjimu skųsdavosi vyresni žmonės, dabar jau net iš vaikų galima išgirsti “kaip greit laikas lekia”! Senstam net jauni būdami… Na, o vasara man dabar jau tikra prasidėjo, nes…

Ir, aišku, knygos. Ech, norėčiau būti tikra “knygų žiurke”, kuri prisėda paskaityti kas vakarą, deja, kasdienybė kitokia. Na, bet jei aš jau pradedu skaityti, tai vieną knygą po kitos. Per nepilną mėnesiuką perskaičiau “Laimingi vaikai – iššūkis tėvams”, “Laisvi vaikai, laisvi tėvai”, Ivanauskaitės “Viršvalandžius”, dabar kremtu Šarmos “Kelias į didingumą”. Atostogom, kurios jau ne už kalnų, atsidėjau super storą Irvingo “Cirko sūnų”. Tikėkimės, Tomas leis man paskaityti ;)

Beje, jau kad vasara, greit atostogos, tai šiuo metu užsiimu ir kitu rimtu reikalu – Vakario atjunkinimu… Ech, kaip mums nelengva, juk vaikas be pieno ne ką te ir norėdavo valgyt. Ir dabar tokiu piktu žvilgsniu mane nužvelgia, kai gauna košės, o ne pieno…