Tomas pasakoja kaip su vaikais kalba važiuodamas iš darželio namo:
-Kur važiuojam?
-Pie ežeo. Dėdė. (Prie ežero, pas dėdę), Vakaris sako.
Vasarė:
-Pussė (pas pusseserę).
Va, grįžo mano brolis su mažiuke iš UK ir svarbesnių dabar dalykų yra nei važiuot namo
Kai neturiu laiko, o terminas dega, tai sugalvoju ką nors iš itin lengvai ir greitai pagaminamų žaislų 
Nuoroda čia: http://www.ekodiena.lt/spalvingas-varstymo-zaislas/
Ir dar - apie kirpyklas. Aš iš principo prieš vaikiškas kirpyklas, aišku, su tam tikromis išlygomis, kai vaiko į paprastą kėdę tikrai nepasodinsi, o už pratinimąsi kirptis paprastoje kirpykloje. Nes atpratinimas po to gali būti sudėtingesnis nei pratinimas nuo pat mažumės. Ir, beje, keletas momentų, kurie padės vaikams ir tėveliams išvengti streso kirpykloje:Praeitą penktadienį mano krikšto tėtis pakvietė mus į sodybą… Svarstėm – važiuot ar ne (juk Vasarytei dar ketvirtadienio naktį temperatūra buvo šoktelėjus iki beveik 40), bet galiausiai sužinoję, kad ten būsim vieni (dingo rizika, kad mūsų vaikai gali ką nors apkrėsti, nes stomatitas – užkrečiama liga), nusprendėm – varom. Ir nepasigailėjom nė minutės (na, aš gal kokią sekundės dalį, kai visą kūną niežėjo nuo uodų sukandimo). Pirmiausia, tai buvo pirmas savaitgalis gamtoje (ne viešbutyje, ne spa centre, ne dar kažkur) kai likom vieni. Be elektros, be vandentiekio, be kanalizacijos, be kompiuterio, mobilaus telefono (nes ten neveikia net ryšys). Ir žinot – visiškas kaifas! Labiausiai džiaugiausi, kad Vasarytei pagerėjo akimirksniu – buvo pirma diena visai be temperatūros, o naktį nepakilo daugiau 37,5. Vakaris kaifavo tiesiogine šio žodžio prasme, aš supratau, kad mūsų vaikas – tikras tarzanas, gamtos vaikas… Na, mažoji gal ir dėl ne itin geros sveikatos turėjo priekaištų šiokių tokių, o gal jai tiesiog labiau patinka savaitgalis viešbutyje :D :D :D Aš pati pirmą kartą ko gero šią vasarą taip puikiai atsipalaidavau – sodyba vos 10 km nuo Molėtų, bet toks jausmas, kas negyvenamoje saloje atsidūrėm – nežinodamas ten nenuvažiuosi (keliukas veda per neišvažinėtą žolę), nuo kitų sodybų šią skiria tankiai suaugę medžiai ir krūmai, kitoj ežero pusėj – nė gyvos dvasios…. Ir dar ką supratau – viskas, su vaikais nebėra taip sudėtinga. Patys paprašo ko nori, daugiau dėmesio skiria vienas kitam… Pasaka!
Vakaris po šios tėčio “pamokėlės” pasiėmęs pagalį vis bandė kalti: “tuk tuk tuk”
Super vakarienė ant laužo. Hmmm….
Kūrybiškumo nestinga – mes gi nesugalvojam, kad kai nėra ryšio, galima pabandyti skambinti su… agurku :)
“Žygis” prie ežero. Savarankiškėja
“Kas čia?” vis dar karaliauja žodyne
Tobulas savaitgalis!
Geriausia mokytis per žaidimą, ar gi ne tiesa? Aš tuo esu įsitikinus! Tik pabandykit vaikui pasakyt “tu padaryk tą ar aną”, “padėk man” ir pan. Kažin… O jei pasakytum “žinai, einam pažaisim”. Gal suveiktų? Šiandien taip nutiko, kad gavau bananų dėžę dovanų. Na tokių, kuriuos reik greituoju būdu suvartot. Spėkit ką įdarbinau (oj, tik jiems taip nesakykit, kad jie dirbo – jie juk žaidė ;)) Sakyčiau po 10 bananų kažkur nulupo – nebloga pagalba, ar ne?
Kas intensyviai dirba…
O kas valgo :)
Spėkit, ką iš bananų galima pasigamint? Šiandien kaip niekada galėjau prisigalvoti daugybę patiekalų – ne tik blyneliai, apkepai, pyragai, bananų duona (be galo skani, deja, tam neturėsiu laiko), bet ir ledai! Ledų bent kelis būdus esu sumąsčiusi. Vienas – ne vienoj mano turimoj receptų knygoj minimas (perpjaunam bananą pusiau, smeigiam į jį ledų pagaliuką, pusvalandį (arba ilgiau) palaikom kameroj, kad apšaltų, per tą laiką pasidarom karšto šokolado (jo gaminimo būdų yra pačių įvairiausių, kiekvienas renkasi pagal save), išimam bananą, apvoliojam jį karštame šokolade, galim pabarstyti kokosais, maltais riešutais ar spalvotais pabarstukais, kad linksmesni ledai būtų). Kitas būdas dar paprastesnis – sutrinam bananus trintuvu, dedam cukraus, natūralaus jogurto, viską išmaišom, sudedam į indelius ir paliekam kameroj sustingti. Skanaus!
Neabejotinai Vasarės “PATI”, o Vakario “MANO”.
Pirmadienį Vakaris į darželį ėjo vienas, Vasarytė dar šiek tiek sirguliavo, tad liko namuose su manim. Vakariui tądien stresas buvo, vis sesės ieškojo. Auklėtoja surado zuikį (Vasarė darželį “zuikis” yra), davė jam, kad parvežtų sesei. Jis juo taip džiaugėsi ir vis ant zuikio kartojo “sesė”, “sesė”. Klausiu Vakario, ar zuikis sesei? Sako “taip, sesei”. Grįžtam namo, pamato sesę, nueina. Sakau “Vakari, duodam zuikį sesei?”. Vakaris: “Ne, MANO”. Va taip.
Prieš keletą savaičių (!) pro mūsų namus “prašvietė” fantastiško grožio didelė dviguba vaivorykštė – pirmoji matyta šiemet ir viena didžiausių kiek man teko regėti. Deja, mano fotografavimo įgūdžiai menki, tad perteikti viso grožio nepavyko. Praeitą savaitę, tiesa, apsilankiau fotografavimo kursuose, tad tikiuosi, nuotraukų kokybė pagerės. Nors ką ten per tas kelias valandas galima išmokti… praktikos juk reikia dabar, o jai ir laiko.
Įsibėgėja krikštynų metas, va sąrašiukas ką daugiausiai pas mus perka krikštynoms:
Nr. 1 Supamai arkliukai – pirmoji vieta be konkurencijos. Kas žalius, kas oranžinius, kas visai nedažytus, kas brangiausius, kas pigiausius, vienu žodžiu visokius! 
Nr. 2 Vežimėliai – populiariausi raudoni, antroj vietoj balti. Perka ir berniukams, ir mergytėms, ir mažesniems vaikučiams kaip stumduką ir didesniems vežioti lėlytes ar kaladėles bei meškučius, naudojamas ir žaislams susidėti.
Nr. 3 Medinės sūpynės – viena populiaresnių prekių krikštynoms, ypač vasaros metu. Patogios naudoti tiek namuose, tiek lauke, brangesnės sūpynės geros tuo, kad paaugus vaikučiui galima nuimti šonus ir suptis tiesiog apkabinus arkliuką. Tinka vaikams nuo 6 mėn iki tol, kol telpa ant sėdynės atsisėsti :)
Va tai toks medinio arkliuko tas krikštynų TOP5, mūsų vaikai turi arkliuką, vežimėlius ir kaleidoskopą, šildukas laukia savo eilės - manau, kad Kalėdom gaus dovanų, nes minkštus žaislus mėgsta labiau, nei aš galvojau, kad jiems patiks.
Na, juokauju taip, bet “savo” vaikus jau vienos rankos pirštų suskaičiuot nebeužtenka – du savi, viena krikšto dukra Agnė, jau užaugus, vienas krikšto sūnus Ignas, dar mažiukas ir viena būsima krikšto dukra – dar mažesnė. Penki! Ot kad galiotų daugiavaikės mamos socialinės garantijos :D :D :D
Vasarė, Vakaris ir Agnė, kuri pas mus leidžia šią savaitę. Su tais paaugliais taip yra – prie kompiuterio visa diena arba skaitant knygą… :)
Ignas
Ir Emilija – būsimoji krikšto dukrytė.
Dievinu vasarą, šiltą orą , braškes, arbūzą ir laiką, praleistą terasoje…
O čia dažnos mūsų terasos viešnios - “saigės” :)
Šiandien karūnavimo dienos proga mūsų karalaitė darė karūną. Norą pareiškė tik Vasarė, Vakaris tuo metu tėčiui padėjo gaminti valgyti (valgio gaminimas – Vakario aistra).
Iš storesnio kartono iškirpau karūną, aptepė Vasarė lipalu skiestu vandeniu ir apklijavo žirniais, lęšiais, siūlų likučiais bei žvaigždutėmis ir drugeliais (turim tokį forminį “skylamušį”, kuris karts nuo karto mums prasiverčia). Mano nuomone visai gražiai gavosi – be rėkiančių spalvų, tokia natūrali labai bei paprastutė.
Šį kartą – stalo žaidimas, skirtas Mindaugo karūnavimo dienai. Pasigamint užtruko, bet žaisti galima ne vieną dieną, tad verta.
http://www.ekodiena.lt/stalo-zaidimas-surask-karuna/
Ir tiaip jau trys metai iš eilės, kai birželio pabaigoje-liepos pradžioje laiką mes leidžiam ligoninėj. Prieš du metus – po sunkaus nėštumo ir ankstyvo gimdymo pragulėjom 2,5 mėn., prieš metus savaitę dėl infekcijos ir ausų uždegimo, šį kartą – vėl infekcija ir stomatitas, tam pačiam skyriuj kaip ir pernai ir netgi pas tą pačią gydytoją.
Pirmiausia iš kojų “iškrito” Vakaris. Aukšta temperatūra, viduriavimas, nieko nevalgymas ir atsisakymas gerti skysčių mus iš kart privertė visą bėdą suversti ant roto. Na, šiaip ar taip požymiai visi tokie patys… Man įtarimų baltas pūlinys ant liežuvio nesukėlė, nes prieš keletą dienų Vakaris krito ir parsiskėlė lūpą, tai gi aš pamaniau, kad buvo įsikandęs ir liežuvį. Nesukėlė įtarimų ir spuogelis ant lūpos, o lįst į burną nesugalvojau. Aišku, nevalgymas ir skysčių negėrimas vedė tiesiai į ligoninę. Šį kartą važiavo Tomas. Vos gydytoja apžiūrėjo – stomatitas. Ir labai progresavęs. Ši liga lengviau pernešama, jei nustatoma pačioje pradžioje. Še tau kad nori. Vyrai pabuvo pora dienų ligoninėj su lašeline ir sekmadienį grįžo namo. Beje, per tą laiką taip susidraugavo, kad jei dviese, tai nei manęs, nei sesės reikia. Šeštadienį aš nors ir pergyvenau, bet tuo pačiu ir rankom tryniau – “na, šį kartą sirgs tik vienas vaikas”, labai tikėjausi, kad tai bus pirma liga, kai serga tik vienas. Svajonėse…
Šeštadienį mes su Vasare važiavom sveikinti mano tėčio šešiasdešimtmečio proga. Mano teta – pediatrė. Nuojauta kuždėjo, kad reikia ir mūsų mažę apžiūrėti. Išsižioja – bingo, opelė! Naktį, žinoma, pakilo temperatūra. Gera žinia ta, kad pastaruoju metu gėrė itin daug skysčių bei opelė nustatyta dar neišvešėjus, pačioje pradžioje. Šiandien jau trečia para karščiuoja, o tai reiškia, kad dar dienelė kita ir karščiavimas atslūgs…
Ech, kaip pavargau nuo visų ligų ligelių ir ligoninėj. Vakar pagalvojau, kad vidutiniškai tenka gultis į ligoninę kartą per pusę metų :(
Praeitą savaitėlę pas mus svečiavosi mano draugė iš UK, gavom lauktuvių šokoladinių saldainių. Pastaruoju metu Vasarytė labai pastypo į viršų ir pradėjo pasiekti nuo stalo bei spintelių daug ką… Sėdžiu su Vakariu, atneša vieną saldainį išvyniotą iš popieriaus: “buoliui”. Po minutėlės atkeliauja saldainis “mamai”, dar po kitos “tėtei” (nors tėtės nebuvo namuose). Na, ji tokia rūpestėlis pas mus – viską sutvarko, sužiūri, visais rūpinasi… Po kelių minučių ateina ir prašo rankas “paut” (plaut), visa… šokoladuota (na, ji dar ir labai švaruolė, plaut rankas galėtų daugybę kartų per dieną):) Na, matyt už save suvalgė ne vieną :D
Oj kaip pamėgau “žaidimus” kurie nekainuoja pinigų :) Žaidžiam išsijuosę, o aš stengiuosi laikytis tokio kredo: “ką vaikas geba padaryti pats, nedaryk už jį”. Vaikų progresas itin akivaizdus, aišku, auga ir pasitikėjimas savo jėgomis, bei atsiranda dar didesnis noras kažką daryti patiems. Tik reik nepamiršt girt. Kiekvieną kartą kai jai kas nors pavyksta aš vis sušunku “SUPER”! Vakar kai Vasarytė pati apsirenginėjo supratau kaip pamėgdžioja mane – rengiasi kelnes, įkiša vieną koją “SUPE!”, kitą koją “SUPE!”, užsideda kojinę “SUPE!” :)
Na, o šį kartą “žaidimas” – kiaušinių lupimas. Laiko užtrunka, žinoma, bet paties luptas kiaušinis gi kur kas skanesnis :)
