Kur pradingę?

Galima sakyti, kad nuo vasaros esame “juodai” iškritę iš normalių žmonių gyvenimo – praktiškai paskendę mūsų medinių žaislų parduotuvės “Medinio arkliuko” ir “Žaislų muziejaus” reikaluose… Tai va ta didžioji diena ėmė ir išaušo – mūsų parduotuvė Senamiestyje, Šiltadaržio skg 2 veikia jau kuris laikas (ir leidžia man prisiminti laikus kai gyvenau kažkada Gedimino pr. – draugai užsuka eidami tiesiog pro šalį, ko niekada nebūna Pavilnyje ), o ir po ilgų remontų ir kitų darbų – Žaislų muziejus jau veikia. Vaikai irgi dažniau muziejuje, nei darželyje randasi… Spalvingas (ir labai žaismingas) gyvenimas mūsų šiuo metu – praktiškai ten ir gyvename  

Visi mediniai žaislai iš parduotuvės “Medinis arkliukas”

Fotografavo Jolita

Drabužiai: mūsų mylima Adatytė

Fotografuota: Žaislų muziejuje

Mus galite rasti (taip, taip, Tomas vardan šeimos verslo irgi išėjo iš stabilesnio darbo):

I laisva

II-V 10-19

VI 11-19

VII 11-17

Info apie Žaislų muziejaus darbo laiką, tvarką ir bilietus

http://www.zaislumuziejus.lt/lt/kontaktai

Apie barbes ir traškų sniegą

Praeitą savaitę aš labai sirgau su aukščiausia temperatūra, o vaikai į darželį irgi nėjo, tad turėjo puikią progą ppiknaudžiauti planšetiniu kompiuteriu…. Rezultatas – pirmą kartą Vasarė pamatė Barbę. Youtube. Reakcija:

-Vakali, nelįsk, čia melgaičių leikalai. Ooooo, čia mano kolega, čia irgi mano kolega, čia dar viena mano kolega…

***

Vaikai žaidžia mamą ir tėtį (labai dažnas žaidimas pastaruoju metu). Atneša man suvystytą meškiną:

-Močiute, pasaugok mūsų vaiką, mes tulim leikalų (=reikalų), leikia lėkti.

***

Sėdi abu šalia, skaito garsiai knygeles. Skirtingas. Vakaris:

-Sese, neskaityk garsiai, per tave aš nieko negirdžiu.

***

Hipnotizuoja mane tyliu ramiu balsu:

-Mama, tu dabal nieko nieko negalėsi pasakyti, nei vieno žodelio, tu labai tyliai dabar turėsi būti. Mes tik pasiimam po saldainį ir viskas, o tu tylėk.

***

Grįžta iš lauko, Vakaris:

-Mama, duok man cuklaus palagaut.

Paragauja ir išvadas padaro:

-Toks pats traškus kaip ir sniegas.

Lapkričio 17-oji–pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena

Ta proga kviečiame mamytes ir tėvelius prisijungti prie mūsų ir atšvęsti – lauksime visų lapkričio 16-ąją Žaislų muziejuje (dėl renginio registruotis neisnesiotas@gmail.com). Renginio programa:

9.15 – 9.45 VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatologijos centro (Neišnešiotų naujagimių skyriuje, 2 aukšte) atidengiama ir pašventinama skulptūra “Gyvybės medis” (autorė: grafikos dizainerė Vitalija Kundrotaitė). “Gyvybės medį” pašventins kunigas Sigitas Grigas.

10.30 – 10.45 Šeimų susibūrimas “Žaislų muziejuje”, Barboros Radvilaitės g. 7 / Šiltadaržio g. 2 (įėjimas iš Šiltadaržio skg.) Vilniuje.

10.45 – 11.05  Spaudos konferencija, kurioje dalyvauja:

VUVL Neonatologijos centro direktorė prof. Nijolė Drazdienė Filantropas Kiolne įsteigto fondo „Vaikai turi matyti“ pradininkas dr. Gerhard Luttmer, padovanojęs VUVL Santariškių klinikoms neišnešiotukų naujagimių gyvybes gelbėjančius aparatus - narkozės aparatūrą kūdikiams operuoti, inkubatorius, plyšinę lempą, oftalmoskopus.

Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ pirmininkė Asta Radzevičienė bei šios organizacijos steigėjos: Simona Kupetienė, Odeta Kručkienė, Jonė Kučinskaitė – Sarafinienė. Neišnešiotų dvynių prieš 27-erius metus susilaukę sutuoktiniai iš Mažeikių Šarūnas ir Alina Armonai bei jų duktė Ramunė.

12.00 - Arkikatedros aikštėje iš visos Lietuvos į Vilnių suvažiavę neišnešiotų naujagimių tėveliai su vaikučiais paleidžia vilties balionus už savo išgyvenusius ir neišgyvenusius neišnešiotukus. Dalyvauja kunigas S.Grigas.

Tvarkytis vs žaisti

Bandžiau visaip susitarti su vaikais, kad surinktų išmėtytas žaidimo detales – ir gražiuoju, ir piktuoju, ir tarėmės, ir pykomės – visos pastangos bevaisės buvo… Kol sugalvojau juos “apgauti” – paėmiau dėžutę nuo kiaušinių, priklijavau tokių pat spalvų lipdukus kaip žaidimo detalės į kiekvieną kiaušinio vietą ir pasiūliau surinkti išsimėčiusį lobį. Viskas buvo sutvarkyta per pora minučių Išvados paprastos – vaikai nemėgsta tvarkytis, jie mėgsta žaisti…

 

Populiariausi atsakymai kai reikia tvarkytis arba rengtis (šitas galioja tik Vakariui):

-Aš žiauriai žiauriai pavargau, man prieš tvarkantis reikia pailsėti.

Iš lauko grįžo Vakaris, reikia nusirengti:

-Mama, mano rankytės subintuotos ir mane ką tik paguldė į ligoninę, negaliu nieko dabar padaryti, man tuoj dar vaistukus leis.

-Ne aš išmėčiau, ne aš ir tvarkysiuosi.

-Mama, tai tu tvarkykis, man nereikia.

-Dabar aš tingiu.

Reikalai

Jaučiuosi kaip vėl iš naujo pradėjus rašyti blogą matyt panašiai ir yra, nes tokių tarpų ir ilgų pertraukų niekuomet nebuvo… Na, bet gyvenimas yra gyvenimas, vienus įvykius keičia kiti, ramesnį tempą – greitesnis, o čia žiūrėk jau ir žiema atėjo Esu susitaikius, kad visko ką sugalvoju padaryti tiesiog neįmanoma, bet stengtis verta.

Nuo vasaros pradžios vaikai lanko valstybinį darželį. Nesakau kad ten viskas WOW NEREALIAI, tačiau per paskutinius metus tiek su studijomis, tiek su darbu mačiau kaip ten sako N+K darželių ir galiu pasakyti, kad tai tikrai aukštesnio lygio nei vidurkis. Mums tiesiog pasisekė. Bet nepasisekė, nes normaliai darželio lankyti tiesiog mums nepavyksta – ligos (per visus du rudens mėnesius berods kad ėjo dvi savaites)… Tiesiog vieną dieną amžinai tekanti sloga ir kosuliai atsibodo tiesiogine to žodžio prasme ir ėmėmė ieškoti… ligų Kažkoks įtarimas viduj kirbėjo seniai, bet vis tikėjausi kad “sliga ne liga” ir tiesiog modavom ranka. Sloga, aišku jos šalutinis poveikis kosulys ir t.t. Kol vieną savaitgalį nepalikom vaikų pas senelius (beje penktadienį prieš paliekant buvom pas gydytoją – viskas buvo OK su sveikata, tik slogelė menkutė), o sekmadienį parsivežėm visiškai susirgusius… Taip stipriai kosėjo, kad aš praktiškai naktį nemiegojau. Antrą naktį tas pats… Nuvažiavom pas gydytoją, paklauso – stipriai pablogėjo, antibiotikai. Neleidau Tomui pirkti jų, kirbėjo, kad čia kažkas ne taip. Kiekvieną kartą iš senelių pasiimdavom “susirgusius”, net pikta būdavo… Tą kartą supratau, kad čia kažkas rimčiau nei “sloga ne liga ir ponas šalutinis poveikis kosulys”. Kitą dieną atsidūrėm “Pušyno kelyje”, kur apžiūrėjusi gydytoja permainius veidą: “KUR JŪSŲ GYDYTOJA BUVO – ASTMA”. Iš karto padarė alerginį tyrimą – voulia, alergiją sukelia KATĖ. Katė, kurios mes neturi, o kurią augina… seneliai… Na ir prasidėjo – masažai, inhaliatoriai, druskų kambariai, inhaliacijos… Vežiojimas du kartus per dieną dvi savaites… Lygiagrečiai vaikščiojom pas gydytoją polikninikoj… Ryškus pagerėjimas, išleidžiam vaikus į darželį – infekcija. Pasikviečiam senelius padėti, nes reikia mums išvažiuoti – vėl astmos priepoliai… Istorija – nuo pradžių. Dabar važinėjam į polikniniką į masažus, bioptron lempos terapiją ir krūtinės šildymus… Kitą savaitę turim gauti sanatoriją trims savaitėms, kraustysimės ten… O mums kaip tyčia parduotuvės atidarymo reikalai… Gerai, kad mano mama atvažiavus, dar 2,5 savaitės pabus ir padės mums, padeda mano tėtis kai reikia… Vienu žodžiu be senelių pražūtumėm. Kažkaip taip sutapo, kad visos šios mėsmalės pradžioj Tomas ėmė ir išėjo iš darbo, lyg žinodamas. O aš tuo tarpu kartu su dar keliom mamom prie viso to įkūriau neišnešiotų naujagimių asociaciją, ten irgi reikalų yra… Be Tomo neįsivaizduoju kaip dabar būtumėm gyvenę… Aišku, finansai ir visa kita, bet kadangi tikim labai tuo ką darom, manau, kad išsisuksim be skaudžių finansinių pasekmių… Bėda ta, kad apleidau vaikus – dėmesio skiriam, bet darbeliai, lipdymai, klijavimai lieka truputį nuošalyje, reikia susiimti, taip sakant dabar tikra homeschool atmosfera namuose turėtų būti  

Beje, ir toliau ko gero būtumėm gyvenę kaip gyvenome, patirtis rodo, kad joks gydytojas nepaskirs specialistų apžiūros jei to nereikalausi. Jau nekalbu apie sanatorinį gydymą – jei nesakysi, kad man priklauso ir noriu savo teise pasinaudoti, niekas nepadės ant lėkštutės ir nepasiūlys. Atkaklumo reikia, 100%. Beje, astmatikams piklauso kartas per metus sanatorinio gydymo, priklauso sanatorija po plaučių uždegimo, sergant dermatitu – taip pat kartą per metus…

Va tai tokia istorija apie gyvenimą Džiaugsmo gatvėj.

Bet, anksti nustatytos bėdos turi didesnį potencialą būti eliminuotos, tad tikėkime gražiu rytojumi

Miestas vaikų kambaryje

Mintis “statyti” miestą vaikams klibėjo seniai. Bet man taip būna – ilgai galvoju galvoju, tada imu ir padarau. Užtrukau gerą pusdienį. Pagrindinis sudėtingumas buvo tas, kad neturėjau nei galvoj, nei brėžinio kaip kas turi atrodyti tiksliai, bet galiu pasakyti – pavyko. Miestas kurtas su galimybe jį padidinti.

 

Aprašymas ir daugiau nuotraukų – čia: http://www.ekodiena.lt/pasidaryk-pats-zaidimu-miestas-vaiku-kambaryje/

Už ką balsuotų mano vaikai?

Šiuo klausimu abiejų vaikų nuomonė yra stipriai išreikšta. Kai pirmą kartą pamačiau (berods Šiauliuose) einančius gandrus, ėmė juokas. Kai antrą kartą (važiavom mašinoj kartu su vaikais, kaip tik stovėjom sankryžoj), supratau, kad jei balsuotų mažamečiai, tai vienareikšmiškai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būtų rimtas konkurentas. Bandė visaip Tomą įkalbėti išlipti “sparną paspaust”. Įtariu, kad agitatoriai prieš rinkimus geri būtų, jaučiu ir kokį saldainį kad tik balsuotų už juos atiduotų

Kas dar nebuvot su jais susipažinę, tai dabar žinote atsakymą (taip dažnai užduodamą trimečių) KODĖL.

Bet jie nepapuolė į antrą turą. Deja. Deja ne todėl, kad man jie labai patiktų, deja, aš nežinojau, kad tokioj politiškai neišprususių žmonių valstybėj gyvenu… Tikrai labai buvau nustebusi ir dėl to, kad mano aplinkoj balsuojančių už paksą ar uspaskichą niekuomet nebuvo. Gal dėl to, kad maždaug nuo 16 metų buvau labai politiška ir aktyvi šiuo klausimu (aktyvi politinė veikla, dalyvavau jaunimo judėjimuose ir pan. Net galvojau studijuoti politologiją, ir kas žino kaip šiandien būtų buvę ). Maždaug ties “20 keliais” nusivyliau pamačiusi politinius žaidimus iš arčiau (beje, vieno iš koalicijos būsimos vadų)... Ryšiai mano seniai nutrūkę, skolų neturiu niekam jokių. Bet ne vienas mano to meto bendražygis ir seime, ir mero kėdėj, ir premjero pasėdėjo, aj, ir dar kalėjime. Tai vat. Man nesuvokiama kas vyksta Lietuvoj, šalelėj mylimoj. Kad balsuojama visai be vertybių, o Lietuva su tokia valdžia grįš į gūdžius laikus pasaulio žemėlapyje. Jau dabar aišku, kad tokiom įmonėm kaip mūsų laukia nelengvi laikai su mokesčių pasikeitimais (ir kas dar naiviai tikisi atlgynimo 1500 +?, nebent tik naivuoliai). Kita vertus emigruoti mums gal nebūtų sudėtinga, mūsų verslas dėkingas tuo, kad jį galėtumėm plėtoti tikrai ne vienoje valstybėje. O jei ten dar ir šilta, tai lėkčiau neatsisukus Apie tai rimčiau teks pasvarstyti po būsimų rinkimų.

Mano pasiūlymas pieš atiduodant balsą pagalvoti apie to, už ką balsuoji: prioritetą technologijoms, švietimui ir šeimai (labiausiai išsivysčiusių valstybių prioritetinės šakos, deja, nei vieni iš trijų pirmaujančių šiuo metu taip nemano), pagalvoti apie būsimo šalies vadovo šeimą (ar normalu girtis kad turiu meilužių kaip šieno, du vaikus su ta, du su ta ir dar šeštą su ana? o vakarai erotinio masažo salone… suprantu, tai taip žmoniška, bet tai taip ne vertybiška man). Aj, apie rusiją, alkoholį, atlyginimus vokeliuose nekalbėsiu. Jau juokiasi iš mūsų pasaulis. O mes kaip pasiklosim, taip ir išsimiegosim.  Protingas pasirinks teisingai, o kvailo nepamokysi, nors gal...

Man labai patikusi jaunimo iniciatyva: http://www.paprotink.com/, gal pasidaryk sveiko proto testą ir tu?  

Aukštakulniai

Vasarė su aukštakulniais vaikšto ko gero geriau negu aš… Ir toliau auga su aiškiais prioritetais:

Vaikas

gal reikia pasikabinti ant šaldytuvo:

Kritikuojamas vaikas - išmoksta smerkti.
Baramas vaikas - išmoksta pykti.
Pašiepiamas vaikas - išmoksta šaipytis.

Gėdinamas vaikas - išmoksta kaltinti.
Toleruojamas vaikas - išmoksta kantrybės.
Drąsinamas vaikas - išmoksta pasitikėti savimi.
Giriamas vaikas - išmoksta vertinti.
Dorai auklėjamas vaikas - išmoksta elgtis teisingai.
Saugiai augdamas vaikas - išmoksta tikėti.
Skatinamas vaikas - išmoksta mylėti save.
Draugyste apgobtas vaikas - išmoksta rasti pasaulyje meilę...

Neišnešiotų naujagimių asociacija “Neišnešiotukas”

Ehm, nuo ko čia pradėti, gal nuo “leisgyvio” blogo… Kitaip šiuo metu neišeina… Labai daug mūsų gyvenime pokyčių. Kaip čia kurį vakarą Tomas pasakė: “blogas liūdi…”, taip aš jam ir atsakiau: “šeima liūdi…”, “namai liūdi…”, “draugai liūdi…”, bet Tomo įžvalga buvo labai teisinga: “užtat medinis arkliukas džiaugiasi”. Tokio realijom šiuo metu gyvename – vienintelis “sveikas” kambarys šiuo metu pas mus namuose yra vaikų. Visur kitus – sandėlys. Turėjom su Tomu sofą vaikų kambary, bet ją pardaviau, nes man verkiant reikėjo pokyčių namuose. Tiesiog atėjo laikas kažką keisti, tai pirmiausiai pakeitėm vaikų kambarį. Vyru nesiskundžiu, darbo nekeičiu, tai va nuo namų… Tuo pačiu maniau, kad čia bus paskata greičiau atidaryti parduotuvę, bet manau, kad aš klydau Viskas vyksta vėžlio “greičiu” šiuo klausimu, bet po truputį vyksta. Kol kas negaliu apie tai kalbėti, bet jau kai išgirsit tai visi  

Į blogą užsuku daugiau su “reikalų įrašais”, ne kitaip yra ir šį kartą. Tiesiog prie viso tempo kas šiuo metu vyksta (man sesija universitete, darbų nebaigtų maždaug milijonas, nebaigtas kursinis darbas, dar sužinojau, kad valstybiniai egzaminai JAU TUOJ (! nors turėjo būti po metų), negana to, vaikų sveikata streikuoja (čia reikės gal net ne vieno įrašo šiuo klausimu)), dar su kelio mamom steigiam NEIŠNEŠOITŲ NAUJAGIMIŲ ASOCIACIJĄ "NEIŠNEŠIOTUKAS. Tiesiog ilgai brandinta mintis galų gale virto “kūnu”. Asociacija labai tikimės bus ne tik “ant popieriaus”, bet aktyvi – jau planuojame mamoms palaikymo grupes ligoninėse, renginį neišnešiotukų dienai ir daug kitų gražių darbų. Ir tuo pačiu kviečiame visus neišnešiotukų tėvelius prisijungti prie mūsų FB’e:

http://www.facebook.com/pages/Nei%C5%A1ne%C5%A1iot%C5%B3-naujagimi%C5%B3-asociacija-Nei%C5%A1ne%C5%A1iotukas/127708763965297?fref=ts

aplankyti puslapį ir prisidėti prie jo kūrimo: www.neisnesiotukas.lt

taip pat kviečiame tapti organizacijos  nariais ar savanoriais, info neisnesiotas@gmail.com

Vasarė

Labai gerai jaučiasi mano amplua.

Tik va dėl to kad išsižiojus vaikščioja gali tekti operuotis, šiandien kaip tik žinosime, važiuojam po pietų pas gydytoją.

Beje, jai ką nors jai pasakau padaryti, pvz. susitvarkyti savo daiktus, ji man sako: “mama, nenervink manęs nuo pačio ryto”.

Tik plėšt plėšt…

Vasarės kalboj labai populiarūs tokie posakiai:

Klausiu Vasarės kaip ji nuėmė nuo naujų kojinių pakuotę:

-Tik plėšt plėšt ir viskas.

****

Pasakoja kaip ji užaugo:

-Tik augt augt ir užaugau.

***

Vasarė prašo brolio kad mane pakviestų.

-O kaip pakviest?

-Tik kviest kviest ir pakviesi.

***

Dar yra buvę ir toks:

Tik šikt šikt ir viskas…

Šneka vaikai :)

Visos šnekos vis dar be R raidės

Vakarį žadinu ryte į darželį:

-Vakari, keliamės…

-Mama, dal nekeliamės…

***

Vasarei liepiu nelakstyti po namus nuogai, o apsirengti, nes vėsu:

-Mama, aš tingiu. Aš patinginsiu il tada apsilengsiu.

****

Vasarės pati mėgstamiausia spalva rožinė. galėtų gyventi rožiniam kambary, vis žada kad užaugus nusipirks rožinį telefoną, o viskas rožinės spalvos jai yra tobulybių tobulybė. Aš klausiu, kokia spalva dar be rožinės patinka:

-Mėlyna. Dal laudona. Dal geltona. Dal žalia. Il dal tėtis.

****

Vasarė:

-Mama, nelįsk, čia mano leikalai.

****

Vakaris:

-Sese, atvalyk, gelą (=gerą) knygą palodysiu.

***

Vasarė nesusidėjo į vietą savo daiktų, aš supykau.

-Mamyte, gal einu aš į lauką tau gėlę nuskinsiu, kad pikta nebūtum.

***

Mažesnį  Vakario dviratuką iškeitėm į didesnį, irgi balansinį. Parvežu namo, reikia dviratį surinkti. Kalbam, kad tėtė namo grįžęs surinks, sukonstruos. Vakaris visą vakarą džiaugiasi:

-Glįž tėtė, man dvilatį sukondensuos.

Apie apsikirpimą ir apkirpimą

Su tuo apsikirpimu/apkirpimu tai panašu kad prisikalbėjau. Sekančią dieną po blogo apie tigrą Vasarė vakare mano ir Tomo akivaizdoj pasiėmė žirkles, pakėlė plaukų neblogą sruogą ir ją tiesiog nukirpo krykštaudama: “mamyte, paziūlėk, aš kilpėja!”. O iš paskos ir brolis tą patį padarė…

Lyg mano įrašą būtų perskaitę Materializavosi, apie tokius dalykus reik galvot atsargiai

Šeimoje

Skiriu savo vyrui.

Eksperimentas su vaikais ir žaidimas sensomotorikai ugdyti

Mes pusė vasaros namie, pusė darželyje (apie jį gal kada nors brūkštelsiu – nuo vasaros pradžios vaikai jau lanko darželiuką), retkarčiais – pas auklę svečiuose. O laiką namie “stumiam” įvairiai – aš dažniausiai dirbu prie kompiuterio, o vaikai lipa sienom. Tom gerom dienom, kai atrandu pusvalandį, diena būna sėkmingesnė. Pavyzdžiui:

Na, gal želės darymas ir ne eksperimentas, bet geresnio žodžio tam neradau Vis tik vaikams tokie dalykai kurie per laiką pakeičia pavidalą yra eksperimentai, ne kitaip. Baisiai buvo įdomu, ką gi čia mes darom ir kas atsitiks. O darėm želę. Paprasčiausią želatiną užpylėm vandeniu, pora lašų maistinių dažų ir palikom stingti. Nerimavom, jaudinomės ar pavyks, nes truputį padauginom vandens. Bet gavosi, nors ir ne itin kieta. Ech, pamiršau parašyti, kad želės mes nevalgėm. Oj, ne, kur kas smagesnius dalykus darėm, o man ramu – maždaug 40 minučių (kiek laiko po to reikia viską iššveisti – istorija nutyli…). Pjaustė (vat dėl pjaustymo tai želę reik kuo kietesnę padaryt), minkė, maišė ir vėl iš pradžių, kol iš jos teliko pliurza Svarbiausia, viską patys…

Tigras. Arba iš serijos “kai mama dirba”

“Mamyte, taigi blolis nolėjo būti tiglas…” (=”Mamyte, taigi brolis norėjo būti tigras…”). Pastaruoju metu nemažai tokių kadrų namuose galiu prifotografuot. Su nerimu laukiu kada sugalvos kirpyklą pažaist ir vienas kitą apkirpti   Visokios terlės maklės – dirbančių mamų iš namų tikrai nenustebins, ypač kur auga du vienodi vaikai…

Autorė stovi už modelio nugaros:

Lyja lyja lietus…

Lyja lyja lietus

Per karaliaus pietus

Karalienė verkia

Karaliukai knarkia

O karalius po stalu

Geria vyną su draugu

Nors pas mus greičiau kad karalius su karaliene žiūri pro langą, karaliukai duodasi per patį lietaus įkarštį…

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Guminiai batai ir skėtis – greičiau stiliaus detalė, o ne kažkas kas atlieka apsauginę funkciją.